Ūkininkai turi susivienyti kaip kumštis ar juo grasinti vienas kitam?

Lietuvos žemdirbiams tarpusavio priešiškumo nepavyksta nuslėpti net bendraujant su užsienio partneriais. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir jų varžovė Žemės ūkio taryba (ŽŪT) į svarbiausios jungtinės ES žemdirbių, žemės ūkio kooperatyvų organizacijos COPA-COGECA darbo grupes savo atstovus deleguoja atskirai. Tose grupėse neretai būna net keturi ats­tovai iš Lietuvos. Neaišku, ar kiekvienas iš jų balsuoja taip, kaip naudinga visam Lietuvos kaimui.

AAr lietuvių žemdirbių vidinis susiskaldymas nesužlugdys mūsų ūkininkų išsikovotų stiprių pozicijų įtakingose ES organizacijose, netrukdys siekti svarbiausių Lietuvos žemės ūkio tikslų?

Mindaugas MACIULEVIČIUS, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ administracijos vadovas, buvęs COGECA viceprezidentas: „Mano kandidatūrą į COGECA viceprezidentus pasiūlė Žemės ūkio rūmai ir asociacija „Kooperacijos kelias“. Kadencija baigėsi šiemet sausio mėnesį. Buvo beprotiškai sunku suderinti abiejų didžiųjų nežiūrinčių viena į kitos pusę Lietuvos žemdirbiškų organizacijų nesutampančius reikalavimus. Pasirinkau saliamonišką sprendimą: atidžiai išklausydavau ir Rūmų, ir Tarybos nurodymus, stengiausi neįžeisti nei vienų, nei kitų.

Kiek čia mūsų, žemdirbių, tėra, o pykstamės kaip širšės. Gerai, kad kol kas tik namuose. Lietuvos atstovai Briuselyje tiek nenusirito, kad per COGECA darbo grupių posėdžius imtų viešai džiaustyti nešvarius savo skalbinius.

Visa laimė, kad kritiškomis aplinkybėmis pavyksta susitelkti. ES įsidėmėjo „baltų frakcijos“ (Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbių) ryžtą ginti savo teises.

Gegužės pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų organizacijos nusiuntė atvirą laišką Europos Komisijos (EK) vadovei Ursulai von der Leyen, ragindamos patvirtinti sąžiningą daugiametę finansinę programą, kuri patikimai padėtų ES žemdirbiams atsigauti po COVID-19 pandemijos. Koordinavau šią akciją. Baltijos šalių ūkininkai pabrėžė, kad ambicingas ekonomikos atkūrimo planas ir teisinga ES bendroji žemės ūkio politika būtų pačios geriausios priemonės, padedančios suvienyti Europą, kad ji greičiau atsigautų po šios krizės. EK pirmininkei priminta, kad pandemija pakeitė europiečių gyvenimą ir darbo įpročius, o visi Bendrijos žemdirbiai turi greitai įsisąmoninti, kad sveiko, kokybiško, ekologiško maisto poreikis pasaulyje sparčiai didėja, produktų kainos labiau svyruoja, o nesaugaus maisto daugėja.

Mūsų žemdirbių savivalda bręsta, tvirtėja,tampa sąmoningesnė. Patarčiau Lietuvos žemdirbiams namuose taip pat nesipykti, kaip ir tarptautiniuose vandenyse. Juk mums tenka konkuruoti su 26-iomis kitomis ES šalimis.

Šiemet keičiasi dauguma Lietuvos atstovų COPA-COGECA darbo grupėse. Palinkėčiau naujokams ir senbuviams – dirbkite rimtai, nejuokinkite žmonių. Pats jau baigiu žemdirbišką visuomeninę veiklą.“

Arūnas GRUBLIAUSKIS, LŽŪBA viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas: „LŽŪBA atstovas, asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas į COPA-COGECA darbo grupių posėdžius vyksta ne vienus metus. Stengiasi, kad visiems Lietuvos žemdirbiams būtų geriau.

Daugiausia patirties iš Lietuvos delegatų turinčiam E. Pranauskui 2019 m. pradžioje buvo patikėta Europos Parlamento Peticijų komitete perskaityti mažas tiesiogines išmokas gaunančių Lietuvos žemdirbių peticiją „Europos Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“.

Dažnai susitinku su savo kurso, grupės draugais iš studijų Lietuvos žemės ūkio akademijoje laikų. Nemažai jų dabar ūkininkauja. Kalbamės, bendraujame, nesipykstame.

Žemės ūkio rūmų vadovybė politikuoja. Dėl to įkūrėme Žemės ūkio tarybą ir pasitraukėme iš Žemės ūkio rūmų. Vieną kartą nuvykau į ŽŪR tarybos posėdį. Neleido kalbėti. Sakė, kad klausysis tik Kraujelio (Jeronimas Kraujelis – pernai miręs ilgametis LŽŪBA prezidentas – red. past.).

ŽŪR pirmininkas kaltina žemės ūkio bendroves, agrokoncernus, tvirtus, daug žemės ūkio produkcijos gaminančius ūkininkus, kad skriaudžiame smulkiuosius ūkininkus, atimame iš jų tiesiogines išmokas, žemes. Taip niekada nesusitarsime. Reikia kalbėti argumentuotai, remtis skaičiais, statistiniais duomenimis, faktais, o ne „varyti“ vieniems ant kitų. Iš žemdirbių rietenų laimi tik politikai ir perdirbėjai.

Informaciją apie žemės ūkio bendrovių mokesčius į valstybės biudžetą, pajamas, pelnus lengvai galima rasti internete, įvairiuose registruose. O kodėl ŽŪR pirmininko pajamos – po devyniais užraktais? Užsimušdamas nerasi.

Lenkijos ūkininkai šimtu procentų kooperuoti, todėl neskursta, mažiau negu mūsų žemdirbiai nukenčia per ekonomikos sunkmečius, išsikovoja iš savo valdžios didesnes žalos kompensacijas po gamtos stichijų siautėjimo, gyvulių ir žmonių užkrečiamųjų ligų pandemijų. O kas trukdė vos galą su galu suduriantiems smulkiesiems mūsų ūkininkams kooperuotis? ŽŪR įstatymo 5 straipsnio 7 dalis aiškiai nurodo, kad Rūmai vadovauja žemės ūkio kooperacijos plėtrai. Vadinasi, pamiršo savo pareigą, jeigu rezultatai tokie.“

Algis BARAVYKAS, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius: „Žemės ūkio rūmų istorija ilga. ŽŪR veikia ne tik pagal Asociacijų įstatymą, bet ir specialiai Rūmams sukurtą norminį teisės aktą. ŽŪR – Seimo įteisinta organizacija. Ne tik iškaba. ŽŪR administracija stipri. Rūmuose dirba daug patyrusių specialistų. Net ir atsiradus Žemės ūkio tarybai, Rūmų tarptautiniai ryšiai nenutrūko.

ŽŪR Tarptautiniam skyriui vadovaujanti Živilė Vitkienė anksčiau dirbo didelėse tarptautinėse organizacijose. Patyrusi projektų vadybininkė, puiki derybininkė. Ankstesnė skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros doktorantė, taip pat buvo kvalifikuota specialistė, dabar dirba ES struktūrose Briuselyje. Ž. Vitkienė su Rūmų atstovais COPA-COGECA darbo grupėse dažnai vyksta į Briuselį.

Gerai būtų, kad ir ŽŪT, Žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) delegatai mokėtų angliškai. Gal ir ne taip puikiai, kaip Ž. Vitkienė, bet nors pajėgtų susišnekėti su švedais, danais, olandais be vertėjo.

Taip jau susiklostė, kad įvairiu laiku į COPA-COGECA iš Lietuvos įstojo keturios organizacijos: Rūmai, atstovaujantys visiems Lietuvos žemdirbiams, taip pat atskirai

Ūkininkų sąjunga, LŽŪBA ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“. Jos ir siunčia į Briuselį savo narius. Gerai būtų, kad ištiestume vieni kitiems rankas ir visi drauge tarnautume Lietuvai, bet ŽŪT nenori. Iš pradžių mane, Lietuvos kiaulių augintojų atstovą, į COPA-COGECA delegavo Ūkininkų sąjunga. Gražiuoju išsiskyrėme. Dabar atstovauju ir asociacijai, ir Rūmams.

Tačiau ir kitos šalys negalėtų pasigirti savo delegatų vienybe. Iš Ispanijos į Briuselį atvyksta net įvairių regionų žemdirbių pasiuntiniai. Nėra tvarkos nė bendrose ES žemdirbių organizacijose.

Lietuvos žemdirbiai apskritai tolsta vieni nuo kitų, poliarizuojasi. Vieni lieka Rūmuose arba stoja į ŽŪR. Kiti šliejasi prie Ūkininkų sąjungos, ŽŪT. Jeigu Rūmai vadinami žemdirbių parlamentu, tai turėtume susitarti. Juk gyvybiškai svarbiais Lietuvai klausimais Seime nacionalinius susitarimus pasirašo ir valdantieji, ir opozicinių partijų parlamentarai, pamiršę tarpusavio nesantaiką.

Bet sunku susikalbėti su tais, kurie patys užsigeidė nuosavo parlamento. Jeigu nuo ŽŪR atskilusios organizacijos norėtų sugrįžti, priimtume, nelaikytume akmens užantyje. Rūmai sugeba bendrauti su visais.“

Petras ČIMBARAS, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys: „Ne tik ūkininkų, bet ir visos Lietuvos nelaimė – susiskaldymas. Kiekvienas pučia savo dūdelę. Žemdirbiai rizikuoja prarasti pastarųjų mėnesių laimėjimus Briuselyje (padidintas tiesiogines išmokas, ES struktūrinių fondų lėšas), jeigu tarpusavyje plėšysis dėl įtakos, pirmininkų, prezidentų, viceprezidentų postų. Galima prarasti nepalyginamai svarbesnius dalykus.

Ūkininkų atstovai Briuselyje turi susigniaužti į stiprų kumštį, užuot mojavę kumščiais vienas kitam panosėse. Pasigendu ir aiškesnės Prezidento nuomonės dėl žemdirbių susipriešinimo. Tą patį akmenėlį mesčiau ir į Žemės ūkio ministerijos daržą. Prezidentas Gitanas Nausėda ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis turėtų susodinti prie vieno stalo žemdirbių lyderius ir tiesiai paklausti jų: tai norite visi drauge laimėti Briuselyje ar, užsidarę kiekvienas savo bokšte, toliau skųsitės, kad Europos Komisija bloga, nenori Lietuvai skirti nors vidutinių tiesioginių išmokų?“

Parengė ŪP korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS