Ūkininkams – azotinių trąšų dilema: rinktis amonio salietrą ar karbamidą

Svarstant, kuris azotinių trąšų variantas – karbamidas, stabilizuotas karbamidas, kalcio amonio salietra, amonio salietra, ar karbamido ir amonio salietros tirpalas – yra tinkamiausias, ne vieną ūkininką gali apnikti dilema.

Kaip paaiškina Linas Agro Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, tiek karbamidas ar stabilizuotas karbamidas, tiek ir kalcio amonio salietra nuosekliai ilgą laiką maitina augalus azotu – be didelių deficito šuolių. Savo ruožtu, pasėlių tręšimą papildant nitratiniu azotu, kintančiomis klimatinėmis sąlygomis gautas rezultatas gali pranokti lūkesčius.

„Tręšiant karbamidu, lengviau pasiekti norimas azoto normas: tai ūkininkams leidžia sutaupyti kuro, nes išvengiama papildomo važiavimo į laukus, taip pat nesuslegiama dirva. Ureazės inhibitorius stabilizuotame karbamide sumažina pavasarį patiriamus nuostolius dėl išgaravimo. Ši trąša – itin tirpi, drėgnoje dirvoje greitai bei tolygiai pasklinda, be to karbamido granulės neturi savybės susigulėti maišuose išlieka birios“, – privalumus vardija ekspertė.

Pasak jos, jei oro temperatūra nėra aukštesnė nei +15°C, karbamido nebūtina įterpti į dirvą, kaip kad būtina padaryti esant aukštesnei temperatūrai. Ji papildo, jog pasėlių patiriami azoto nuostoliai gali būti dar mažesni, jei tręšimui būtų naudojamas stabilizuotas karbamidas.

G. Pšibišauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad nerimo gali kelti karbamide naudojamas biuretas – šalutinis karbamido pagrindą turinčių trąšų cheminis junginys. „Didelė biureto koncentracija augalams yra nuodinga, o daugiau kaip 3 proc. jo stabdo pasėlių augimą. Tačiau baimintis dėl jo – neverta, nes granuliuotame karbamide biureto yra vos 1–1,1 proc. Karbamidas, kuriame yra minėtas kiekis biureto, nekenkia net ir jauniems augalams.

Vienos rūšies trąšų gali neužtekti

Vis dėlto, G. Pšibišauskienė pabrėžia, jog tik kažkuri viena trąša maksimaliai nepagerins grūdų derliaus ir kokybės. Anot jos, siekiant geriausio rezultato, būtina įvertinti konkrečių trąšų privalumus ir investicijas į jas.

„Svarbu yra tinkamas skirtingų trąšų derinimas atsižvelgiant į lauko savybes, pasėlių būklę klimatines sąlygas, dirvos temperatūrą ir drėgmę, kritulių prognozes o svarbiausia – į azotinių trąšų rentabilumą ūkiui. Būtent šių veiksnių derinys gali lemti, kiek išberto azoto virs produktyviomis varpomis, grūdais, baltymais ir glitimu“, – tvirtina Linas Agro atstovė.

Ji pateikia pavyzdį, kad žieminių kultūrų – kviečių ir rapsų – tręšimą ankstyvą pavasarį galima pradėti karbamidu ir užbaigti vasarą kokybės gerinimo tręšimu. Tuo metu tręšiant vasarinius pasėlius, į dirvą įterptas karbamidas nuosekliai maitina augalus visą jų vegetacijos laikotarpį.

Savo ruožtu, karbamido veiksmingumas žieminių rapsų pasėliuose įvertintas realiomis sąlygomis, atliekant tręšimus rudenį – prieš sėją. Skaičiuojama, kad į dirvą įterpiamo karbamido norma siekė 100 kg, arba 46 veikliosios medžiagos vienetus, hektarui. Toks sprendimas leidžia žieminius rapsus aprūpinti pakankamu azoto kiekiu visą rudenį ir leidžia ūkiams sutaupyti veiklos sąnaudų, sumažinant išvažiavimų į laukus skaičių.

Tačiau agrotechnologijų ekspertė pabrėžia neapsiriboti vien tik karbamidu. Remiantis rekomendacijomis, žieminius pasėlius būtina papildomai patręšti nitratiniu azotu (amonio salietra) – ypač, kai reikia intensyvesnės priežiūros po vegetacijos šuolių.

Moksliniais tyrimais įvertintas azotinių trąšų poveikis

Išsirinkti tinkamiausias azotines trąšas ūkininkams – nelengva užduotis, bet ją palengvinti gali atliktų mokslinių tyrimų rezultatai.

Taikant Vokietijos ir Lenkijos ūkių patirtį, šiemet Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMCŽI) bandymų laukuose atlikti karbamido (amidinio azoto), taip pat nitratinio ir amonio azoto derinių tyrimai. Jie atskleidė, kad parenkant teisingus skirtingų azotinių trąšų formų, normų ir panaudojimo laikų derinius, galima gauti geresnius rezultatus, nei tręšiant pasėlius vien tik nitratiniu azotu. Žieminių kviečių bandymuose naudoto karbamido tręšimo norma svyravo nuo 70 veikliosios medžiagos vienetų hektarui iki rentabilaus santykio tarp nitratinio ir amidinio azoto normų, atsižvelgiant į trąšų kainą.

2026 m. bandymų rezultatus komentuojantis LAMMCŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virmantas Povilaitis teigia, kad pavasariniam tręšimui atskirai panaudojus amonio salietrą, kalcio amonio salietrą (KAN) ir karbamidą augalų sausoji biomasė esmingai nesiskyrė ir siekė atitinkamai 1194, 1175 ir 1199 gramus kvadratiniame metre.

Pasak jo, pirmajam tręšimui panaudojus skystas KAS trąšas, augalų biomasė siekė 1004 gramus kvadratiniame metre. „Tačiau užfiksuotas skirtumas – statistiškai neesmingas, palyginti su kitomis trąšomis. Taikant skirtingus tręšimo metodus ir vertinant produktyvių stiebų skaičių viename kvadratiniame metre, jie – panašūs: nuo 613 iki 645 vienetų. Tad šie skirtumai neviršijo esminio skirtumo ribos“.

Mokslininkas papildo, jog tręšiant žieminius kviečius KAN ir karbamidu, vidutinis grūdų skaičius vienoje varpoje sudarė 42 vienetus. Tuo metu tręšiant pasėlius amonio salietra bei karbamido ir amonio salietros tirpalu (KAS), vidutinis grūdų skaičius – neesmingai mažesnis ir vidutiniškai siekė 39 vienetus.  

„Gauti bandymų rezultatai leidžia teigti, kad žieminiai kviečiai pakankamai vienodai efektyviai įsisavina mineralines azoto trąšas, nepriklausomai nuo jų tipo, bet svarbu ir savalaikis jų panaudojimas. Tačiau būtina pasitelkti ir kitas agrotechnines priemones – augalų augimo reguliatorius, augalų apsaugos produktus, taip pat įvertinti sunkiai numatomus veiksnius – gamtinių sąlygų poveikio augalų augimui bei produktų veiksmingumui. Vis dėlto, galutiniai derliaus ir grūdų kokybės rezultatai bus aiškūs po pjūties“, – komentuoja LAMMCŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. V. Povilaitis.

G. Pšibišauskienė papildo, kad norint labiau įsigilinti į skirtingų azoto formų tręšimo naudas, verta remtis ir kitų šalių mokslininkų atliktais tyrimų rezultatais.

Šiaurės rytų Lenkijoje (artima Lietuvos klimatui), tyrimų išvadose teigiama, kad tręšiant žieminius kviečius karbamido ir amonio salietros tirpalu, dar žinomu kaip KAS, jame esanti skysta nitratinio azoto forma skatina greitesnį azoto įsisavinimą. Be to, stabilizuotas karbamidas veiksmingai ilgą laiką aprūpina pasėlius azotu. Todėl šių skirtingų trąšų derinimas leidžia tikėtis ne tik didesnio, bet ir kokybiškesnio žieminių kviečių derliaus“, – tvirtina Linas Agro atstovė.

Linas Agro informacija