Ūkininkų turgelis pakliuvo į spąstus

Vienas pirmųjų Lietuvoje atsiradęs Marijampolės ūkininkų turgelis pastaruoju metu vos gyvas. Stambiųjų verslininkų išgrūstas iš prekybos centrui priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, turgelis pateko savivaldybės „globon“. Vietos valdžia lyg ir mėgino gelbėti ūkininkus, suteikdama jiems kitą vietą prekybai, tačiau netrukus prekiautojai suprato, kad pakliuvo į spąstus. Savivaldybės diktuojama tvarka ir su sveika logika prasilenkiantys sprendimai ūkininkus varo į neviltį. Gelbėjimo akcija tapo labiau panaši į naikinimo.

Stambusis verslas neištvėrė konkurencijos

„Ūkininko patarėjas“ rašė apie tai, kaip Marijampolės ūkininkų turgelis prieš pat praėjusias Kalėdas buvo išprašytas iš „Norfos“ prekybos centrui priklausančios teritorijos. Šio tinklo vadovas Dainius Dundulis motyvavo tuo, kad ūkininkai su savo produkcija užima pernelyg daug vietos automobilių stovėjimo aikštelėje ir sudaro nepatogumų „Norfos“ pirkėjams. Taip pat pabrėžtas faktas, kad ūkininkų produkcija neva sudaro konkurenciją prekybos centrui ir nuvilioja pirkėjus.

Anksčiau šis prekybos centras priklausė „Rimi“ tinklui. Daugiau kaip prieš 10 metų šioje vietoje įsikūręs ir sėkmingai gyvavęs, su „Rimi“ prekybos centru gražiai bendradarbiavęs ūkininkų turgelis vos tik pasikeitus prekybos centro šeimininkams pajuto pokyčius ne savo naudai. Bandymai įrodyti, kad anoks čia konkurentas nedidukas ūkininkų turgelis, kuris ne nuvilioja, o atvirkščiai – pritraukia pirkėjų, nes jie tuo pačiu apsiperka ir turgelyje, ir prekybos centre, nuėjo perniek. Prekybos vietų nuomos sutartis buvo nutraukta ir ūkininkams buvo griežtai pasakyta palikti šią teritoriją.

Tuomet ūkininkus neva gelbėti ėmėsi vietos savivaldybė, kuri pasiūlė turgeliui persikraustyti į kitoje miesto vietoje esančią nedidelę aikštelę, greta naftos bazės. Vieta prekybai ne itin tiko, nes yra toliau nuo miesto centro, kur žmonės visiškai nesilanko, tarp judrių gatvių, kur nėra galimybės sustoti pirkėjų automobiliams. Nors buvo akivaizdu, kad prekyba čia vyks kur kas prasčiau nei visiems įprastoje aikštelėje prie prekybos centro, tačiau tai atrodė geriau negu nieko. Mokestis už prekybos vietas taip pat atrodė tik simbolinis, o šios savivaldybės senjorams bei neįgaliesiems jos buvo pasiūlytos dykai.

Nieko nebūna už dyką

Pagal parengtą viešos prekybos vietos ūkininkams projektą, čia turėjo išsitekti 51 prekybos vieta ir 14 vietų pirkėjų automobiliams. Tačiau ūkininkams, atvežantiems savo produkciją ne tik lengvaisiais automobiliais, bet ir kur kas didesnių gabaritų transporto priemonėmis, buvo aišku, kad nei jų automobiliams, nei prekėms išsidėstyti vienos vietos nepakaks, todėl teks išsipirkti bent dvi. Leidimus prekiauti ar teikti paslaugas reikėjo gauti pateikus prašymą Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat susimokėti vietinės rinkliavos mokestį, kurio buvo paprašyta metus į priekį. Metinė rinkliavos suma siekė apie 300 Eur. Ūkininkai, norėdami užsitikrinti vietas prekybai, susimokėjo net ir už tą laikotarpį, kai neprekiaus, o kai kurie paklojo dvigubas sumas, dar ir už papildomą vietą. Prekiaujantiems sezoninėmis prekėmis – daigais, gėlėmis, uogomis, daržovėmis – buvo lyg ir nelogiška mokėti už prekyvietę ištisus metus, tačiau ūkininkai nesiginčijo ir atidavė valdininkams sunkiai uždirbtas šimtines. Beje, iš kitų rajonų čia prekiauti atvykstantiems pensinio amžiaus ūkininkams ar neįgaliesiems mokestinės lengvatos netaikomos – jiems reikia mokėti pilną rinkliavos sumą.

Problemos išlindo lyg ylos iš maišo

Naujoje vietoje ūkininkų turgelis prekybą pradėjo žiemą. Tačiau iš karto paaiškėjo, kad vadintis ūkininkų turgeliu negalės, nes tai prieštarautų savivaldybės administracijos priimtiems reglamentams ir tvarkai, galiojančiai prekybos ir paslaugų teikimui savivaldybės viešose vietose. Taigi, ūkininkų turgelis pirmiausia prarado savo statusą ir tapo vieša prekybos vieta ūkininkams. Netrukus ėmė lyg ylos iš maišo lįsti su naujuoju prekybos statusu susijusios problemos.

Paaiškėjo, kad čia prekiauti galės tik tas asmuo, kurio vardu buvo išduotas leidimas. Jokie kiti šeimos nariai ar samdyti asmenys negalės stovėti už prekystalio. Be to, į išsipirktą vietą galės atvykti bei joje stovėti tik ta transporto priemonė, kuri buvo nurodyta išduotame leidime. Buvo akcentuojama ir tai, kad čia prekiauti galės tik tie, kurie yra įregistravę ūkius ir prekiauja tik savo išauginta ar pagaminta produkcija.

Pasak ūkininkų turgelį daug metų administravusios Laimutės Mackevičienės bei daugumos prekeivių nuomone, Marijampolės savivaldybėje galiojanti tvarka prekybai viešose vietose nėra pritaikyta ūkininkams, tad būtina į tai atsižvelgti ir kai ką keisti.

„Tai, kas tinka prekybininkui, kuris atvyksta į mugę ar kelioms dienoms išsiperka vietą prekybai, tikrai netinka ūkininkams, kurie toje vietoje prekiauja ištisus metus. Kuris ūkininkas gali kiekvieną dieną sėdėti už prekystalio? Juk jie turi begales darbų savame ūkyje. Pagal galiojančią tvarką, ūkininko, kuriam buvo išduotas leidimas, prekyvietėje negali pakeisti joks kitas asmuo, net ir drauge ūkininkaujantis šeimos narys, jau nekalbant apie samdomą pardavėją. Taip pat neleidžiama atvykti į prekybos vietą kita transporto priemone nei registruota leidime. Tačiau juk transporto priemonės genda, kartais tenka skubiai naudotis kitomis. Be to, produkciją iš ūkių prekybos metu reikia nuolat papildyti, tą dažniausiai daro kiti ūkininkų šeimos nariai ar ūkio darbuotojai atveždami savu transportu.

Už tokią „savivalę“ šioje prekybos vietoje jau nubausti beveik visi ūkininkai. Savivaldybės darbuotojai čia nuolat vykdo patikras ir jei aptinka kitą prekeivį ar transporto priemonę, kaipmat surašo protokolą ir skiria baudą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė L. Mackevičienė.

Visą straipsnį galima skaityti popieriniame arba elektroniniame „Ūkininko patarėjo“ leidinyje

2022.07.18

Susijusios temos - skaitykite: turgus, Marijampolės turgus, Povilas Žolynas, ūkininkai