Ūkio puošmena ir būsimasis verslas – garbanotos kiaulės

Šiaulių rajono Kužių seniūnijos ūkininkas Gintaras Maižvila plėtoja mišrios gamybos ūkį: augina grūdinių kultūrų, mėsai laiko 100 avių, o tvarte kriuksi 120 garbanotų ilgaplaukių vengrų mangalicos veislės kiaulių. Laisvalaikio žvejybai ūkininkas turi įsigijęs 5 ha tvenkinių, kuriuose augina karpių, lynų.

Susidomėjo egzotiškomis kiaulėmis

Kužių seniūnijos ūkininkas G. Maižvila pasakojo, kad prieš trejetą metų susidomėjo vengrų mangalicos veislės kiaulėmis, apie jas perskaitė nemažai straipsnių. Šios veislės kiaulės ypač populiarios Vengrijoje ir Rumunijoje. Ten jos ganyklose ganosi kaip avys. Pastaraisiais metais garbanoto kailio kiaulių vis daugiau auginama visoje Europoje, tad ir Lietuvoje ūkininkai jau įsidrąsina. Ne tik dėl grožio ar egzotikos. Jų mėsa vertinga, nedidina cholesterolio kiekio valgytojo kraujyje, kitokios struktūros, neperdžiūsta, todėl tinka vytinti. Kalbėdamas apie egzotiškų kiaulių lašinių skonį, ūkininkas G. Maižvila vis kartojo, jog skanesnių jam neteko valgyti – lašiniai labai minkšti, tiesiog tirpsta burnoje, o jei dar rūkyti lauko rūkykloje sauso alksnio dūmais ir pagardinti prieskoniais, tai tikras delikatesas, tik reikia naminės duonos ir svogūnų. Mangalicos veislės kiaulės yra atsparios ligoms.

G. Maižvila prieš trejetą metų pradėjo auginti keletą garbanoto kailio egzotiškų kiaulių. Pradžiai nusipirko tris kiaules ir kuilį. Kasmet vis didino bandą. Per metus kiaulės atsiveda dvi vadas paršelių, vienoje vadoje – vidutiniškai po septynis paršelius. Savo reikmėms ūkininkas kasmet paskersdavo po keletą kiaulių. Metų amžiaus jos sveria apie 150–200 kg. Ūkininkas sakė, kad mėsos užtektinai turėjo ne tik šeimos stalui, bet ir bičiuliams, giminėms ir draugams pavaišinti. Vengrų mangalicos veislės kiaulių lašiniai labai stori – net per septynis pirštus, bet skanūs, sveikesni, sakė ūkininkas, todėl tas egzotiškas kiaules verta auginti ne tik dėl grožio, bet ir dėl kokybiškų lašinių bei vertingos mėsos.

Pradės veikti mėsos perdirbimo cechas

Jau netrukus pradės veikti ūkininko G. Maižvilos įrengtas naujas mėsos perdirbimo cechas. Ūkininko tikslas – per savaitę pagaminti 700 kg įvairių mėsos gaminių: kelių rūšių dešrų, kumpelių, pirkėjams pasiūlys išskirtinio skonio lašinių. Naujajame mėsos perdirbimo ceche pagamintos produkcijos pirkėjai galės nusipirkti ir turguje, ir įvairiose parduotuvėse.

„Mes dirbsime be tarpininkų: patys užauginame pašarų, kiaulių, kurias paskersime jau veikiančioje nuosavoje skerdykloje. Naujajame mėsos perdirbimo ceche gaminsime kelių rūšių mėsos produktų. Pagal užsakymus patys pagamintą produkciją realizuosime Lietuvoje. Turėtų sėkmingai veikti uždara maisto gamybos grandinė – nuo lauko iki stalo. Manau, pirkėjai laukia kokybiškų, sveikų maisto produktų“, – kalbėjo naujovėmis besidomintis sumanus ūkininkas ir verslininkas G. Maižvila. Kitoje fermoje ūkininko sūnus Gytis augins pieninius buliukus ir mėsinius galvijus. Naujajame mėsos perdirbimo ceche bus gaminama ir jautienos produktų.

Dabar G. Maižvila fermoje laiko 120 mangalicos veislės kiaulių. Vienų kailis yra baltos spalvos, kitos rausvaplaukės, o pačios įdomiausios, kurias ūkininkas vadina ,,kregždutėmis“, yra dviejų spalvų – nugara juodos spalvos, o papilvė yra balta. Kiaules ūkininkas šeria savo ūkyje užaugintais pašarais: traiškytais bei maltais miežiais, kviečiais, kvietrugiais, žirniais. G. Maižvila pasakojo, jog mangalicos veislės kiaulės yra žolėdžių kiaulių rūšis, joms tik duok šakniavaisių, įvairių žalumynų, žolės, šioms kiaulėms patinka knistis po šiaudus, graužti pagalius, medžių šakas. Dėl Lietuvos kiaulių ūkiuose siautėjančio afrikinio kiaulių maro ūkininkas laikosi griežtų veterinarijos reikalavimų, todėl garbanotąsias kiaules jis pastaraisiais metais šeria tik savo ūkyje užaugintais grūdais ir žirniais, neduoda jokios žolės ar daržovių, kol kas tik sausų visaverčių pašarų. Ūkininkas sakė, kad kai kiaulėms šerti galės duoti šakniavaisių, daržovių, tada mėsa bus dar skanesnė, be to, mažesnė bus savikaina. Garduose visada daug šiaudų, ten kiaulės nuolat rausiasi, turi dideles iltis, joms patinka graužti įvairius pagalius. Netrukus bus įrengtos automatinės šėryklos.

Avienos lietuviai mažai perka

Ūkininkas plėtoja mišrios gamybos ūkį: deklaruoja 30 ha dirbamosios žemės, be to, jis žemės plotus žada didinti, nes gyvuliams šerti reikės daugiau pašarų, laiko kiaulių, avių, o laisvalaikio poilsiui įsigijo 10 ha rekultivuotų karjerų, ten yra 5 ha įžuvintų tvenkinių.

Netrukus naujajame mėsos perdirbimo ceche pradėsiantis gaminti kelių rūšių mėsos produktus G. Maižvila domisi rinka, analizuoja jos ypatumus. Viena aišku, kad lietuviai dar neįpratę valgyti avienos, mieliau perka kiaulieną, jautieną, kiti renkasi paukštieną. Ūkininkas mėsai laiko 100 Lietuvos juodgalvių bei tekselių veislės avių. Gana sudėtinga yra realizuoti avieną. G. Maižvila rinkos avienai parduoti planuoja ieškoti ir užsienyje. Keista, kad Lietuvoje niekam nereikia ir vilnos. O juk tai puiki medžiaga pastatams apšiltinti, iš vilnos galima gaminti patalynę, verpti siūlus, austi vilnonius audinius, megzti pirštines, kojines. Avis ūkininkas kerpa kartą per metus – pavasarį.

G. Maižvila pasakojo apie savo ūkio planus: kasmet žada auginti 500–700 kiaulių. Be garbanotųjų vengrų mangalicos veislės kiaulių, jis ketina laikyti ir Lietuvos gyvūnų genofodui priklausančių jau baigiančių išnykti kiaulių – Lietuvos vietinių ,,su karoliukais“ bei Lietuvos baltųjų. Pasak ūkininko, jam ne tik egzotiniai gyvūnai įdomūs, ilgaplaukių kiaulių banda jau gana didelė ir dar didės. Dabar atėjo laikas domėtis vietinių nykstančių kiaulių veislėmis, kurios yra Lietuvos gyvūnų genofondas.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė