Ukraina perspektyvi investicijoms, bet yra ir iššūkių

Paradoksas

Investuotojai į paukštininkystę Ukrainoje susiduria su tam tikru paradoksu.

Tai sektorius, patraukus užsienio ir Ukrainos investuotojams. Viena vertus, šalis turi konkurencinių pranašumų žemės, pašarų ir darbo sąnaudų srityse, lyginant su JAV, Prancūzija ar Lenkija. Įperkamos grūdų kainos, kvalifikuota darbo jėga ir auganti vartotojų paklausa didina investicijų patrauklumą, sudaro palankias sąlygas paukštininkystės plėtrai.

Kita vertus, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) susiduria su ribotomis galimybėmis gauti finansavimą, o šią problemą dar labiau paaštrino karas – visi investuotojai yra priversti įveikti ilgas biurokratines procedūras: ilgas projektų tvirtinimo laikas sukuria didelių kliūčių net ir didelėms įmonėms.

Smulkieji gamintojai ypač sunkiai plečia savo veiklą. Finansų įstaigų reikalavimai užstatui ir 15–21 proc. palūkanų normos už paskolas, iš dalies nulemtos karo, gerokai sumažina norinčiųjų skolintis MVĮ skaičių.

Šios situacijos analizė pateikta Kyivo ekonomikos mokyklos (KSE) pradedančiųjų įmonių apžvalgoje „Paukštininkystės verslo pradžios Ukrainoje paradoksas“.

Sisteminės kliūtys

Mažesnieji Ukrainos paukštienos gamintojai susiduria su sisteminėmis kliūtimis. Analizėje teigiama, jog sanitarinių ir fitosanitarinių (SPS) standartų laikymasis reikalauja didelių kapitalo investicijų į žemę, statybą ir įrangą.

Pavyzdžiui, dviejų standartinių paukštidžių, kurių kiekvienoje telpa 25 000 paukščių, statybai reikia maždaug 8,8 mln. grivinų (apie 220 000 eurų). Vien šildymo ir vėdinimo sistemos sudaro 1,6 mln. grivinų, o licencijavimas, statybos paslaugos, montavimas, teritorijos atnaujinimas ir įranga bendrą sumą padidina iki tarptautinių standartų lygio. Ukrainos MVĮ finansuoti šias investicijas yra sunkiau nei daugelyje kitų šalių.

15–21 proc. banko paskolų palūkanų normos, net ir valstybei subsidijuojant 5–7 proc., yra sunkiai pakeliamos, ypač atsižvelgiant į užstato reikalavimus.

Administracinės procedūros taip pat pailgina investicijų ciklą: patvirtinimai ir viešieji svarstymai užtrunka iki metų, o bendras laikotarpis nuo projektavimo iki eksploatavimo svyruoja nuo 16 iki 36 mėnesių – maždaug dvigubai ilgiau nei Rumunijoje ar Brazilijoje. Šie veiksniai kartu riboja MVĮ plėtrą.

Be to, dėl karo infliacija šalyje išlieka didelė (2023 m. ji siekė 12,8 proc., o 10 metų vidurkis – 15,3 proc.), o minėti projektų įgyvendinimo terminai kelia netikrumą. Todėl sektoriuje dominuoja dideli vertikaliai integruoti holdingai, nes jie yra geriau pasirengę valdyti riziką ir užsitikrinti finansavimą. Užsienio investuotojams tai dažnai reiškia, kad partnerystė su didesnėmis įmonėmis yra esminis patekimo į rinką garantas, o bendradarbiavimo su mažesniais gamintojais galimybės išlieka ribotos. Juo labiau, kad skirtingai nei ES ir JAV, Ukrainoje nėra specialiai paukštininkystės sektoriui skirtų paramos programų.

Didelis potencialas

Vis dėlto žvelgiant į perspektyvą, minėto centro ekspertų manymu, Ukrainos paukštininkystės sektorius rodo didelį potencialą.

Šalis derina įperkamus grūdus, kvalifikuotą darbo jėgą ir augančią vartotojų paklausą. Paukštidžių kapitalo sąnaudos nėra didesnės nei JAV, Prancūzijoje ar Lenkijoje, tad šia prasme Ukraina yra konkurencinga.

Nors bendra reikalavimus atitinkančio paukštyno įkūrimo Ukrainoje kaina, kaip minėta, siekia 220 000 eurų, ją dera vertinti atsižvelgiant į kontekstą. Prancūzijoje 1500 kv. metrų ploto paukštidė gali kainuoti apie 355 000 eurų, Lenkijoje – apie 340 000 eurų už 3000 kv. metrų pastatą, o JAV – nuo ​​180 000 iki 250 000 JAV dolerių. Brazilijoje, kurioje vykdoma didesnė veikla, 120 000 paukščių išlaikymas kainuoja beveik 980 000 eurų.

Todėl Ukraina, vertinant absoliučiais skaičiais, tikrai nėra brangesnė, o daugeliu atveju – ir gerokai pigesnė, kas gali būti patrauklu investuotojams.

Palankios prognozės

Ukrainos paukštienos ir kiaušinių pramonė artimiausioje perspektyvoje patirs reikšmingą augimą, nepaisant iššūkių, kuriuos kelia nuolatiniai konfliktai ir ekonominis nestabilumas, prognozuoja KSE: iki 2033 m. paukštienos gamyba, lyginant su 2023 m., turėtų padidėti 28 proc. ir pasiekti 1,7 mln. tonų. Šį augimą lemia keli pagrindiniai veiksniai, įskaitant teigiamą bendrąjį pelną, vartojimo modelių pokyčius ir didelių paukštienos gamintojų efektyvumą.

Vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių yra didelių paukštienos gamintojų gebėjimas pasinaudoti mažesnėmis gamybos sąnaudomis. Šie gamintojai dažnai vykdo integruotas operacijas, apimančias paukštienos pašarų gamybą, o tai dar labiau padidina jų efektyvumą ir pelningumą.

Be to, prognozuojama, kad paukštienos suvartojimas vienam gyventojui Ukrainoje išaugs ir iki 2033 m. pasieks 32,3 kg per metus, t. y. 15,9 proc. daugiau nei 2023 m. Tikimasi, kad dėl šio vartojimo modelių pokyčio paukštiena taps pagrindiniu baltymų šaltiniu Ukrainos mityboje, iš dalies pakeisdama jautieną.

Tačiau nesibaigiantis karas padarė didelę žalą žemės ūkio infrastruktūrai, o sunaikinto turto bendra vertė siekia 10,3 mlrd. JAV dolerių. Ši žala ypač paveikė dideles kiaušinių gamybos įmones Ukrainos pietuose. Nepaisant to, pramonė parodė atsparumą – prognozuojama, kad kiaušinių gamyba išaugs 31 proc. ir iki 2033 m. pasieks 855 000 tonų.

Politinė integracija

Ukrainos investicinį klimatą iš dalies gerina ir politinė integracija bei politinių ES institucijų atstovybių atidarymas šalyje.

Kaip praneša EP spaudos tarnyba, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola rugsėjo 17 d. sakydama kalbą Aukščiausiojoje Radoje paskelbė, kad EP atidaro nuolatinę atstovybę Kijeve kasdieniam bendradarbiavimui su Ukraina. Kaip skelbia „The Kyiv Independent“, atstovo Ukrainai pareigose dirbs Maximilanas Schröderis, kuris vadovauja Europos Parlamento ir Rados teisėkūros institucijų bendradarbiavimui.

Kreipdamasi į Ukrainos parlamentarus, ji teigė, kad atvyko į Kijevą „toliau stiprinti mūsų bendradarbiavimą“.

„Kijeve atidarome nuolatinę Europos Parlamento atstovybę, kad galėtume būti Ukrainoje ir dirbti čia, šalia jūsų, kiekvieną dieną“, – sakė EP pirmininkė. Ir pridūrė, kad „tai buvo mūsų įsipareigojimas jums ir mes jį vykdome“.

„Mano siunčiama žinia šiandien buvo ne tik solidarumas, bet ir visiškas įsipareigojimas bei tvirta parama Ukrainai tiekiant tiek finansinę, tiek humanitarinę paramą, tiek ir siekiant narystės ES. Esame čia su jumis ir pasiliksime. Taip pat sakome: jūs niekada neliksite vieni. O kai ateis taika mes ir toliau jus palaikysime, jums atsigaunant ir atstatant savo šalį“, – pažadėjo R. Metsola.

Parengė Ričardas Čekutis