Ukraina skverbiasi į ES žemės ūkį

Tarasas Kačka, Ukrainos vicepremjeras, atsakingas už Europos ir euroatlantinę integraciją, sako, jog tam tikras Europos ūkininkų pasipriešinimas yra natūralus – panašūs procesai vyko ir ES plėtros metu praeityje: „Tačiau tuo pat metu dauguma Europos valstybių ir gamintojų supranta, kad Ukraina yra svarbi bendros žemės ūkio rinkos dalis. Todėl pagrindinė mūsų užduotis yra prisitaikyti prie reikalavimų ir kartu su verslu suformuoti žemės ūkio politikos plėtros viziją, kuri atitiktų Europos standartus ir kartu realius Ukrainos gamintojų poreikius“.

Konkretūs skaičiai

Ukrainos žemės ūkio sektoriaus integracija į Europą vyksta pilnu tempu, praneša agroportal.ua. Šalis jau įgyvendino apie 74 proc. Asociacijos susitarimo nuostatų dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros bei 83 proc. dėl maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos.

ES yra rinka, kurioje gyvena apie 450 milijonų vartotojų, pasižyminti didele perkamąja galia ir stabiliomis prekybos taisyklėmis. Ukraina joje jau užsitarnavo vardą ir savo vietą: 2025 m. ES dalis Ukrainos žemės ūkio produktų eksporte sudarė 47,5 proc., t. y. 10,7 mlrd. JAV dolerių.

ES iš Ukrainos importuoja 41 proc. kukurūzų ir net 93 proc. saulėgrąžų aliejaus poreikio, Ukrainai taip pat tenka 68 proc. ES sojų pupelių aliejaus importo. Taip pat didelė dalis pašarų komponentų ES priklauso nuo Ukrainos tiekimo.

ES standartai

Tačiau lemiamas veiksnys, norint įsitvirtinti šioje svarbioje rinkoje, yra produktų saugos, atsekamumo ir ekologiškumo reikalavimų laikymasis, todėl Ukrainos ūkininkams dabar svarbiausia yra praktinis pasiruošimas žaisti pagal naujas taisykles. Ir kas dabar pradės analizuoti savo pasirengimą Europos Sąjungos standartams, palaipsniui įgyvendindamas pokyčius, tam bus lengviau eiti šiuo keliu. O norint išlikti konkurencingiems, jį turės pereiti visi be išimties, net ir tie ūkininkai, kurie šiuo metu nesvarsto prekybos su ES.

Ukrainos įstojimas į ES padidins ES žemės ūkio paskirties žemę 25 proc., pridėdamas 31 proc. dirbamos žemės. Lenkijos aukšto lygio patarėjų grupės ekspertas ir buvęs ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato generalinis direktorius Jerzy Plewa nemato to kaip grėsmės, priešingai, jis pažymi, kad Ukrainos ir ES žemės ūkio sistemos natūraliai viena kitą papildo. Tačiau integracijos sėkmė priklausys nuo to, koks laipsniškas, nuspėjamas ir tinkamai valdomas bus šis procesas. Briuselis pabrėžia kokybės ir saugos kontrolę, produktų atsekamumą, veiksmingas institucijas ir laipsnišką perėjimą.

Ukrainos žemės ūkio sektoriaus atstovai prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį tam tikriems gamybos standartams iki 10 metų po įstojimo. Klausimas, ar oficialusis Kijevas palaikys tokią idėją, ar su ja sutiks Europos Komisija ir valstybių narių vyriausybės, lieka atviras. Ilgas pereinamasis laikotarpis, kaip akcentuoja asociacijos „Ukrainos agrarinio verslo klubas“ komiteto Europos integracijos klausimais vadovė Oleksandra Avramenko, atsižvelgia į ribotus Ukrainos gamintojų finansinius išteklius, ES paramos trūkumą ir ribotus Ukrainos institucinius pajėgumus, todėl tai yra optimaliausias ir labiausiai subalansuotas požiūris, siekiant nepakenkti Ukrainos žemės ūkio sektoriui.

Europiečių nerimas

Oficialiai nurodyta, jog Ukrainoje yra 33 milijonai hektarų dirbamos žemės (iš tikrųjų 24,5 milijono hektarų dirbamos žemės kontroliuojamoje teritorijoje), o tai yra daugiau nei Prancūzijoje ir Vokietijoje kartu sudėjus. Todėl nenuostabu, jog Europos ūkininkų akimis Ukraina yra žemės ūkio milžinė.

Kita vertus, europiečiai jau dabar patiria įtampą dėl prekybos: 2021–2024 m. Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas į ES beveik padvigubėjo – nuo ​​daugiau nei 7 milijardų dolerių iki beveik 13 milijardų dolerių.

Emocijos kursto ir politines diskusijas. J. Plewa atkreipia dėmesį, kad pareiškimai, paremti prielaida, jog dabartinė ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) bus taikoma ir Ukrainos žemės ūkiui, o tai reikštų, kad ES žemės ūkio biudžetas turės būti padidintas daugiau nei 25 proc. nuo dabartinių 56 milijardų eurų per metus. Tad Europos ūkininkams tai skamba kaip grėsmė: „daugiau konkurencijos – mažiau subsidijų“.

Parama ir subsidijos

Savo ruožtu Ukraina pareiškė, kad yra pasirengusi svarstyti galimybę atidėti prieigą prie finansavimo pagal BŽŪP, siekdama paspartinti prisijungimo prie bloko procesą. Europa peržiūri BŽŪP kas septynerius metus, o kokia parama bus teikiama nuo 2028 iki 2034 m., nėra aišku net pačioje Europos Sąjungoje.

Nepaisant viso to, Ukraina neatsisako subsidijų. O. Avramenko primena, kad Europos gamintojai vienu metu prisitaikė prie ES standartų, turėdami lėšų, kurias turėjo dar prieš stojimą, o po paskutinės plėtros šalys taip pat gavo papildomų lėšų kaimo vietovių modernizavimui.

Taip, pradinės sąlygos nėra vienodos, sutinka J. Plewa. Europos ūkininkai dešimtmečius gauna paramą pagal BŽŪP, turi galimybę gauti pigias paskolas ir draudimą. Tuo pačiu metu jie privalo laikytis labai aukštų ir brangių standartų aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės srityje. Ukrainos ūkininkai dirba karo sąlygomis, esant didesnei rizikai ir ribotam finansavimui. Tačiau patirtis rodo: subsidijos nenulemia konkurencingumo. Prieš karą Ukrainos žemės ūkis nuolat augo – apie 1,5 proc. per metus – nepaisant minimalios valstybės paramos. Varomoji jėga buvo produktyvumas.

Lenkų ekspertas perspėja ukrainiečius nepakliūti į dar vienus Europos integracijos spąstus – per didelį dėmesį išmokoms „už hektarą“. Tikrasis konkurencingumas formuojamas per investicijas: į perdirbimą, sandėliavimą, logistiką, konsultavimo paslaugas ir prieigą prie finansavimo. Ukrainos žemės ūkio sektoriuje apie 17,4 tūkst. ūkių, turinčių nuo 100 iki 5000 hektarų žemės, užaugina daugiau nei 75 poc. grūdų. Būtent ši „vidurinioji klasė“ yra konkurencingumo pagrindas.

Integracijos iššūkiai

„Integracija į ES yra strateginė Ukrainos žemės ūkio sektoriui, nes Europos Sąjunga yra mūsų pagrindinė prekybos partnerė“, – priduria Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio viceministras Tarasas Vysotskis. – „Tai susiję su Ukrainos gamintojų konkurencingumo didinimu, galimybe naudotis Europos ūkininkų paramos programomis ir perėjimu prie stabilesnio, nuspėjamesnio pramonės plėtros modelio.“

Geriausias pavyzdys, kaip Europos integracija jau veikia praktiškai, yra du svarbiausi Ukrainos žemės ūkio sektoriaus teisės aktų pakeitimai 2026 m. – privalomų gyvūnų gerovės standartų įvedimas ir nauji genetiškai modifikuotų organizmų reglamentai.

Gyvūnų gerovės standartai Ukrainai tapo privalomi nuo 2026 m. kovo 2 d. GMO atžvilgiu reglamentai bus visiškai suderinti su Europos reikalavimais nuo 2026 m. rugsėjo mėn. Ukraina pasirinko GMO neturinčios šalies kelią, o tai yra konkurencinis pranašumas ne tik ES rinkoje, bet ir kitose pasaulio rinkose.

Kitas teisės aktų pakeitimų etapas prasidės 2027 m. O čia sunkiausia tema yra augalų apsaugos produktai, prie kurių prisitaikoma mažiausiai. Kalbame tiek apie naudojimo apribojimus, tiek apie pateikimo į rinką sistemos pakeitimus, kurie, remiantis tyrimais, gali paveikti iki 10 milijonų hektarų dirbamos žemės.

Parengė Ričardas Čekutis