Ukrainos ūkininkai mato integracijos į ES kliūtis

Jau šiandien 10 proc. pasaulio gyventojų susiduria su badu. Iki 2050 m. jų skaičius augs, o maisto produktų disbalansas įvairiose geografinėse zonose didės, todėl ūkininkai susiduria su užduotimi, kaip iš to paties ploto užauginti daugiau, nes nėra kur plėsti dirbamos žemės.

Vien tik dėl kenkėjų kasmet prarandama 20–40 proc. potencialaus derliaus. Ir tai vyksta tuo metu, kai pasaulinė žemės ūkio gamyba turi padidėti bent 50 proc., o 80 proc. šio augimo gali būti gaunama iš augalininkystės.

Akivaizdu, kad padidinti gamybą plečiant dirbamos žemės plotus neįmanoma. Šiuolaikiniai reglamentai, tokie kaip Europos Sąjungos atliekų rūšiavimo reglamentas (EUDR), tiesiogiai reikalauja, kad bet koks produktas, sukeliantis miškų naikinimą, nepatektų į rinką. Todėl vienintelis kelias – technologijos, selekcija, novatoriški augalų apsaugos produktai, modernios trąšos ir tikslioji žemdirbystė.

Užduotis Ukrainai

ES teisės aktai numato galimybę naudoti tik tas augalų apsaugos priemones, kurios yra leidžiamos ES, o Ukrainos ūkininkai naudoja platesnį veikliųjų medžiagų sąrašą. Iki to laiko, kai Ukraina įstos į Europos Sąjungą, tokias medžiagas reikės uždrausti. Ir tai yra vienas didžiausių iššūkių Ukrainos žemės ūkio sektoriui, nes nė viena ES šalis to nepadarė iš karto, visos judėjo palaipsniui, konstatuoja agroportal.ua.

Pagrindinės šalies specializuotos asociacijos – Ukrainos agrarinio verslo klubas, Europos verslo asociacija ir Visos Ukrainos agrarinė taryba – akcentuoja, kaip svarbu, kad derybų dėl stojimo į ES metu valstybė pasiektų tinkamus pereinamuosius laikotarpius dėl naujų augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių.

Viktoras Pohorilijus, Europos verslo asociacijos Agrocheminių medžiagų skyriaus vadovas, sako, jog idealiu atveju, turėtų būti paskirtas 10 metų pereinamasis laikotarpis: „Per šį laiką augalų apsaugos produktų gamintojai kartu su mokslininkais galės sukurti iš esmės naujas augalų apsaugos sistemas, o žemės ūkio produktų gamintojai galės jas įgyvendinti praktiškai be neigiamų pasekmių, kurios gali kilti griežto, momentinio draudimo be pereinamųjų laikotarpių atveju“.

Neįvertinta rizika

Trys minėtos asociacijos atliko savo nepriklausomus tyrimus ir padarė tas pačias išvadas – tokia veikliųjų medžiagų draudimo rizika yra nepakankamai įvertinta.

Pusei gamybos ploto gresia tiesioginė grėsmė. Ukrainoje kasmet žemės ūkio pasėliams naudojama apie 24,5 mln. hektarų. Iš jų 10 mln. hektarų – beveik kas antram hektarui – gresia pavojus, jei bus uždraustos ES nepatvirtintos veikliosios medžiagos.

Ekonominiai nuostoliai gali siekti 4,3 mlrd. JAV dolerių per metus, o metiniai derliaus nuostoliai – 14 mln. tonų, todėl bendrosios pajamos gali sumažėti 20 proc.

Eksportas sumažės dešimtimis procentų: kviečiai – 34 proc., saulėgrąžų aliejus – 34 proc., rapsai – 22 proc. Ukrainai tai reiškia ne tik ūkininkų pajamų sumažėjimą – tai smūgis užsienio valiutos pajamoms ir makroekonominiam stabilumui.

Ekspertai atskleidžia, jog ūkių lygmens modeliavimas parodo dar gilesnę problemą: 51 proc. ūkininkų, dirbančių 1,4 mln. hektarų, neturi technologinių galimybių pereiti prie brangesnių ir silpnesnių alternatyvų. Ir tai nestebina: kai 40–80 proc. technologinės schemos tam tikram pasėliui priklauso nuo pagrindinių veikliųjų medžiagų, vienašališkas draudimas nėra „lengvas perėjimas“, o faktinis technologijos išjungimas.

Dvejopi standartai

Ukrainiečiai nesupranta, kodėl iš Ukrainos tikimasi kažko, ko nepadarė jokia kita ES šalis. Be to, Europos Sąjungoje dažnai vyksta priešingai, o kai trūksta alternatyvų, įsijungia skubaus patvirtinimo mechanizmas: 2013–2024 m. ES šalys išdavė 4761 skubų leidimą draudžiamoms veikliosioms medžiagoms, iš kurių 77 proc. buvo pakartotinai išduodami kasmet, o kai kurios šalys išduodavo dešimtis leidimų per metus. Tai rodo sisteminę pakaitalų trūkumo problemą.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje uždraudus neonikotinoidus, dėl alternatyvų trūkumo kovojant su amarų platinamais virusais reguliariai išduodami skubūs leidimai cukriniams runkeliams purkšti. Belgija kasmet išduoda laikinus leidimus naudoti draudžiamas medžiagas bulvių auginime. Lenkija nuolat išduoda leidimus naudoti tokias medžiagas uogoms ir rapsams. Vengrija ir Čekija beveik kasmet įveda skubius leidimus sisteminiams insekticidams kukurūzų pasėliams. Italija išduoda skubius leidimus sodininkystės ir vynuogininkystės srityje medžiagoms, kurios nebuvo oficialiai patvirtinti ES lygmeniu.

Politiniai „žalieji“ sprendimai įstūmė Europos bendruomenę į sąlygas, kuomet kai kurios normos buvo priimtos neapgalvotai arba neturint pakankamai įrodymų dėl daromos žalos. Ir per ateinančius 5–10 metų europiečiai bus priversti pašalinti tam tikrus pasėlius iš sėjomainos.

Todėl ukrainiečių ekspertai mano, jog reikalavimas Ukrainai „viską uždrausti iš karto“ atrodo mažų mažiausiai neproporcingas, o pereinamasis laikotarpis iki 2035 m. yra ne politinis sandėris, o vienintelė reali išeitis.

Šalies ypatumai

Europos integracijos procese reikėtų atsižvelgti į Ukrainos zonavimą ir ūkių, veikiančių kuo arčiau kovos zonos, ypatumus. Nors jie taip pat pasiruošę pokyčiams, jei prireiktų. „Sejm-Agro“ vyriausybinė grupė, esanti Sumų srityje, nuo 3 tūkstančių hektarų iki plataus masto invazijos šiuo metu dirba 1900 hektarų, kurie yra sąlyginai saugūs, sako, jog derybų procese svarbu išlaikyti ir Ukrainos konkurencingumą tose rinkose, kurios nėra bendros su ES.

Jegoras Sklyarovas, „Sejm-Agro FG“ komercijos direktorius, įsitikinęs, jog nepaisant visų norų, ES neabsorbuos viso Ukrainos eksporto: „Už euro zonos ribų turime tvirtas pozicijas. Ir jei griežtų ES taisyklių laikymasis paveiks mūsų konkurencingumą, palyginti su eksportuotojais iš tokių šalių kaip Brazilija, Argentina, JAV, tai bus problema“.

Pasak jo, geriausias sprendimas, atspindintis konsoliduotą šalies žemės ūkio sektoriaus poziciją, būtų taikyti ES taisykles tik tiems pasėliams, kurie eksportuojami į šią rinką. Priešingu atveju tai būtų šūvis sau į koją, nes ES išgyvena „žaliojo kurso“ transformaciją, o esamos taisyklės nėra tai, ko dabar reikėtų siekti, kadangi jos keisis ir šiuo metu dirbantiems ūkininkams.

Be to, kad sumažės pesticidų pasirinkimas, ūkininkams bus praktiškai uždraustas pasėlių apdorojimas iš oro, ypač dronais, nors Direktyvoje 2009/128/EB tai neminima. Padidės buferinės zonos, o tai reiškia 5–15 proc. dabar apsėtų plotų praradimą. Integruota augalų apsauga bus privaloma, o dezinfekcija planuojama dvigubai kontroliuojant. Yra rizika prarasti pardavimo rinkas arba jas užblokuoti bent pusei metų dėl to, kad nėra teisinės bazės, reglamentuojančios likučių lygius (DLK). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad viršijus DLK arba neatitikus nustatytos normos, partija automatiškai taps netinkama parduoti ES rinkoje.

Tuo pačiu metu ES daugelio veikliųjų medžiagų DLK yra didesnės nei Ukrainoje, įskaitant medžiagas, kurios jau yra uždraustos ES, tačiau DLK dar nebuvo peržiūrėtos iki bazinio lygio. Integracijos į vidaus rinką sąlygomis tai reiškia, kad produktai iš ES, kuriuose yra didesnis likučių kiekis, galės be kliūčių pasiekti Ukrainos vartotojus. Tokia situacija kelia pavojų visuomenės sveikatai ir nelygias konkurencijos sąlygas Ukrainos gamintojams. Todėl Ukraina taip pat turėtų ginti DLK suderinimo principą – kaip standartą, užtikrinantį maksimalią vartotojų apsaugą.

Ukrainos žemės ūkio ir maisto asociacijos Agrochemijos komitetas akcentuoja, kad Europos integracijos ir pasaulinės konkurencijos kontekste Ukraina negali sau leisti kenkti savo konkurencingumui, nes tai kelia grėsmę aprūpinimui maistu, todėl ragina valstybę nedelsiant pradėti strateginį planavimą, parengti priemonių paketą, kuris užtikrintų valdomą perėjimą, sumažintų finansinę riziką ūkininkams ir sudarytų sąlygas veiksmingų, aplinkai tvarių alternatyvų įgyvendinimui.

Parengė Ričardas Čekutis