Ūkyje dirba jau trečia karta

V. Šlėvės ūkį respublikiniam konkursui „Metų ūkis“ pasiūlė Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga. Komisija aplankė netoli Arimaičių ežero įsikūrusį didelį sodininkystės ir uogininkystės ūkį. Kiek akys užmato, driekiasi juodųjų serbentų plantacijos. Šį ūkį Velžių k. įkūrė sumanus ūkininkas F. Šlėvė. 1990 m. kovą pagal Valstiečio ūkio įstatymą gavęs žemės, jis nusprendė auginti uogas ir vaisius. Kartu su tėvu ūkininkavo ir sūnus Vigantas. Kai prieš šešerius metus tėvas išėjo į amžinybę, didelio uogininkystės ūkio vadovu tapo V. Šlėvė. Jis deklaruoja 95 ha, iš jų 76 ha – nuosavi plotai. Šį sezoną ūkio plotai padidėjo – nusipirko žemės, keletą hektarų išsinuomojo.

„Ūkininko patarėjui“ pašnekovas teigė, kad šį rudenį pasodino dar 20 ha juodųjų serbentų – dabar šių vaiskrūmių plantacijos užima 80 ha. Braškių praėjusią vasarą augino 5 ha. Po keliolika arų augino vynuogių, aviečių, vyšnių, aronijų, svarainių, slyvų, gervuogių. Ūkininkas pasakojo, kad praėjusią žiemą per šalčius iššalo 10 ha obelų. Vaismedžiai buvo dideli, juos prieš 12–15 m. sodino tėvas. Po žiemos iš didelio sodo liko vos 1,5 ha obelų. Sode auga nedideli plotai kriaušių, vyšnių, slyvų.

2003 m. ūkyje buvo pastatyta 600 t talpos uogų ir vaisių saugykla. V. Šlėvė minėjo, kad anksčiau į saugyklą šaldyti priimdavo ir kitų ūkininkų uogas, bet dabar, kai patys užaugina didesnius kiekius uogų ir vaisių, šaldymo kamerose nebelieka vietos kitų užaugintai produkcijai.

Juoduosius serbentus, kurių per sezoną kombainu priskina apie 200 t, šaldo šaldymo kamerose. Ūkininko teigimu, už šaldytas uogas supirkėjai moka daugiau, o nešaldytos serbentų uogos yra pigesnės, dėl to būna ir mažesnės ūkio pajamos. Šaldytus juoduosius serbentus supirkėjams parduoda tiesiai iš ūkio.

Paklausios yra braškių uogos, kurių per sezoną priskina apie 60–70 t. Uogas skynėjai skina rankomis. Didžiausia problema – sunku rasti sezoninių darbininkų. Tik mažą dalį braškių parduoda Radviliškio mieste esančioje parduotuvėlėje ir netoli ūkio centro prie kelio esančiame kioskelyje. Didelius braškių kiekius ūkininkas supirkėjams pristato į Kauną.

ŪP pašnekovas minėjo, kad ūkyje iš užaugintų uogų ir vaisių gamina įvairią produkciją – spaudžia sultis, daro 10 rūšių natūralias vaisių ir uogų juosteles, verda džemus, uogienes, itin populiarūs obuolių ir kriaušių traškučiai, cukatos. Gamybos vadovė ir vadybininkė yra ūkininko žmona Lina. Be to, ji – ir pardavimų vadovė. Moteris pasakojo, kad skanumynų asortimentas įvairus, produkcija yra paklausi, kokybiška, be pridėtinio cukraus. Ūkyje pagamintų gardumynų nuolatiniai klientai nusipirkti atvažiuoja į ūkio centrą, be to, produktų galima įsigyti internetinėje parduotuvėje, Radviliškyje esančioje parduotuvėje. Populiarūs įvairių gaminių šventiniai rinkiniai.

Gamybos vadovė parodė, kaip specialiame puode iki virimo kaitinama tyrė vaisių ir uogų juostelėms daryti. Obuoliai nuplaunami, sutarkuojami, vėliau obuolių ir įvairių uogų tyrė specialiuose puoduose kaitinama iki virimo, kad išliktų vitaminai ir išgaruotų drėgmė. Kitas etapas – tyrė džiovinama specialiose džiovinimo kamerose. Išdžiūvusi masė supjaustoma juostelėmis. Vaikams patinka ne tik vaisių ir uogų juostelės, bet ir obuolių bei kriaušių traškučiai, vaisių cukatos.

Obuolių traškučius prieš keliolika metų pirmasis Lietuvoje pradėjo gaminti F. Šlėvė. Jo įkurtame sodininkystės ir daržininkystės ūkyje dirba jau trečia karta – uogynų plantacijose kartu su tėvu Vigantu ūkyje darbuojasi sūnus Dovydas, kuris yra jaunasis agronomas, baigė studijas Aleksandro Stulginskio universitete. Ūkyje dirba penki etatiniai darbuotojai. Vasarą uogas skina 30 ir daugiau sezoninių darbuotojų.

V. Šlėvės sodininkystės ir uogininkystės ūkyje gegužės–rugsėjo mėn. rengiamos pažintinės edukacijos ir ekskursijos, pasakojama apie auginamas uogas ir vaisius, gamybos ceche demonstruojama, kaip gaminama produkcija. Šiltuoju metų laiku, kai žydi sodai ir sirpsta uogos, į ūkį atvyksta nemažai turistų.

Autorės nuotraukos