Uostamiestyje pradėtas tyrimas dėl į Lietuvą įvežtų draudžiamų pesticidų

Turimais duomenimis, praėjusių metų vasarą laivu iš Kinijos į Klaipėdos uostą atvyko krovinys su daugiau nei 7,5 tonų ES neregistruotų augalų apsaugos produktų (AAP), kurių vertė gali siekti apie 71 tūkst. eurų. Pagal laikinojo saugojimo deklaraciją saugomam kroviniui buvo atliktas muitinis tikrinimas. Krovinio dokumentuose buvo nurodyta, kad gabenamas produktas yra 100 proc. koncentracijos augalų apsaugos produktas. Siekiant nustatyti ar Klaipėdos uoste laikinajam saugojimui įformintas krovinys faktiškai atitinka siuntėjo deklaruotą informaciją, buvo paimti prekių mėginiai.

Atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad iš Kinijos atgabentų AAP sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų dalis nėra registruotos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Europos Sąjungoje (ES), todėl jų įvežimas į Lietuvą ar į bet kurią kitą ES valstybės narę yra draudžiamas. Gavę šiuos duomenis, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai minėtą krovinį sulaikė ir perdavė medžiagą Muitinės kriminalinei tarnybai (MKT) informacijos įvertinimui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Saulė Pučkienė, susipažinusi ir įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė nutarimą perduoti medžiagą pakartotinai nagrinėti MKT Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Prokurorės teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad netinkamas cheminių medžiagų ženklinimas ir krovinio laikinojo saugojimo deklaracijoje pateikti, kaip įtariama, melagingi duomenys yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (BK) 199 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kad medžiagoje buvo gauti papildomi duomenys iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2023 metų vasario 10 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos kontrabandos (BK 22 str. 1 d., 199 str. 3 d.). Tyrimą atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

Teisėsaugos institucijos įspėja, kad asmenys, kurie ketina įsigyti ir naudoti nelegalias augalų apsaugos priemones, rizikuoja prarasti Europos Sąjungos finansavimą bei tiesiogines išmokas. Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims siekia nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

Generalinės Prokuratūros pranešimas

Asociatyvi 123rf nuotrauka