Užsienį ir sostinę iškeitė į uogų ūkį

Sužavėjo Tytuvėnų kraštas

Kuršiai yra Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje. „Esame iš Kuršėnų. Su Tytuvėnais anksčiau nebuvome turėję jokių reikalų, negyveno čia nei mūsų giminės, nei draugai. Paprasčiausiai su vyru ieškojome sodybos, kurioje galėtume apsigyventi ir auginti braškes, galbūt ir kitas uogas.

Į Tytuvėnus atvykome žiemą ir likome sužavėti šio krašto. Labai viskas mums patiko. Ir parduodama sodyba atitiko visus mūsų nusistatytus kriterijus“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo E. Gudienė.

Prieš įsikurdami Kuršiuose, E. ir A. Gudai paragavo ir emigrantų duonos. Kai A. Gudas Norvegijoje dirbo žuvies fabrike, vasaromis ten padirbėti vykdavo ir žmona. Vėliau, kai abu išvyko į užsienį, Aurimas triūsė statybose, o Edita – valymo įmonėje. Bet namų, šeimos ilgesys buvo labai stiprus, todėl sutuoktiniai nusprendė grįžti ir apsigyventi Vilniuje. Įsikūrę sostinėje, dirbo samdomus darbus. „Kai gimė antrasis vaikas, nusprendėme ieškotis sodybos arčiau kaimo. Gal toks noras atsirado dėl to, kad patys gimėme ir užaugome ne didmiestyje, o mažame mieste. Per motinystės atostogas ir sugalvojome, ką konkrečiai norime savo sodyboje veikti, ką auginti. Būtent – auginti uogas“, – pasakojo ŪP pašnekovė.

E. Gudienė neslėpė, kad uogas pamilo dar vaikystėje, kai su mama ir seserimis dažnai vykdavo į mišką rinkti mėlynių, aviečių, spanguolių, bruknių ir kt.

„Labai gerai ir greitai sekėsi skinti uogas, patiko gamta ir ramybė. Toks artimas ryšys su gamta iš dalies ir prisidėjo prie noro įkurti uogų ūkį“, – beveik neabejojo uogų augintoja.

Susidūrė ir su sunkumais

Pirmiausia E. ir A. Gudai, įsigiję sodybą Kuršių k., įveisė 75 a ‘Rumba’, ‘Asia’ ir ‘Malwina’ veislių braškių. Per atstovus Lietuvoje šaldytus braškių daigus užsisakė tiesiai iš Vokietijos ūkio, kurio ūkininkas pradedantiems uogų augintojams dar parūpino ir plėvelės, negailėjo patarimų. „Į braškių sodinimo talką susikvietėme gimines ir draugus. Draugiškai susodinome 20 tūkst. daigų“, – prisiminė E. Gudienė.

Braškių augintojai naujame versle neišvengiamai susidūrė ir su sunkumais. Pirmaisiais metais, kai sodybos teritorija dar nebuvo aptverta, braškynuose ėmė lankytis laukiniai žvėrys. Pernai Tytuvėnų apylinkėse pasitaikė labai lietingas ruduo, tad didelė dalis braškių supuvo. „Orai nelepino abu sezonus. Ankstyvosios braškės nukentėjo nuo šalnų. Mes stengiamės uogininkauti ekologiškai – nei purškiame, nei tręšiame. Kiek gamta derliaus duoda, tiek ir turime. Nesiskundžiame. Toks mūsų pasirinkimas“, – pridūrė ŪP pašnekovė.

Braškių sezonas Gudų ūkyje prasideda maždaug nuo birželio vidurio ir tęsiasi apie mėnesį.

Kelmės r., pasak E. Gudienės, yra keletas nemažų braškių ūkių, todėl šiokia tokia konkurencija yra. Bet braškių augintoja pasakojo jau pirmaisiais metais susiradusi savo klientūrą, užsakymus vedžiodavusi į namus tiek po Tytuvėnus, tiek ir po Kelmę. Kai kurie pirkėjai uogas įsigydavo didesniais kiekiais ir vėliau perparduodavo. Pernai Gudai kvietė žmones į ūkį, kad patys pasiskintų braškių. „Tikrai nereikėjo rūpintis, kur dėti uogas ar toli jas vežti. Šiemet elgsimės kiek kitaip. Per savaitę braškių išvežiojimams skirsiu gal vieną dieną, gal ir į ūkį žmonių pasikviesiu. Likusias dienas prekiausiu Tytuvėnų centre, šalia parduotuvės“, – apie artimiausius planus pasakojo uogų augintoja.

Pagal klientų poreikius

Dabar, pasak E. Gudienės, uogų asortimentas keičiasi pagal klientų poreikius. Pernai E. ir A. Gudai pasisodino 10 a gervuogių, šiemet – 25 a remontantinių aviečių. Todėl uogų derlius ūkyje bus imamas ilgiau negu pernai. Kai baigs derėti braškės, prinoks pirmosios avietės. „Atvykę braškių į mūsų ūkį, žmonės teiraudavosi, ar neturime ir aviečių. Dabar jau turėsime, ką pasiūlyti. Esame pasodinę aktinidijų ir vynuogių. Tačiau šių kultūrų pirmojo derėjimo dar reikia palaukti. Aktinidijų uogų gal jau ir šiemet galėsime paragauti. Jei mums patiks, krūmeliai bus gerai išsilaikę per žiemą, gal ir daugiau pasisodinsime“,– ŪP aiškino E. Gudienė.

Ateityje E. ir A. Gudų uogų ūkis, pasak šeimininkų, turėtų užimti apie 1,5 ha. Gal ir dar kitokių uogynų įveis, jei tik bus paklausa. Ūkininkai neslėpė iš aplinkinių ūkininkų sulaukę pasiūlymų išsinuomoti ar įsigyti žemės. Bet kol kas uogynais apsodins numatytą savo jau turimos žemės plotą. „Buvo kilę minčių ir apie savo užaugintų uogų perdirbimą, apie pasinaudojimą parama jauniesiems ūkininkams. Tačiau apsisprendėme to nedaryti, nes nenorime įsipareigojimų. Kita vertus, veiklą apsunkina regioniniam parkui keliami reikalavimai ir ribojimai. Ketinome statyti pramoninius šiltnamius, tačiau negavome leidimo. Todėl viską po truputį darome savo jėgomis ir savo lėšomis“, – aiškino uogų augintoja.

Šeimos ūkis

A. Gudas Šiauliuose dirba samdomą darbą, tad visi uogų ūkio rūpesčiai ir atsakomybė tenka E. Gudienei, o vyras padeda tik laisvu laiku. Kai iš uogų šeima pradės gauti didesnį pelną, ūkyje darbuosis abu sutuoktiniai.

„Dukra, kuriai šešeri, mielai, neraginama ir neverčiama padeda skinti braškes. Trejais metais jaunesnis sūnus domisi technika, įvairiais remontais. Nors vaikai ir nedideli, bet jau yra pagalbininkai. Tai labai džiugina“, – pasakojo E. Gudienė.

Jauna šeima palengva pagal savo norus ir poreikius baigia tvarkytis visą sodybą. Gyvenamojo namo išorę jau renovavo, viduje remonto darbai dar nebaigti.

Editos GUDIENĖS nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja