V. Tauraitė. Lietuviai vengia įsigyti ilgalaikių prekių – atideda rytojui

Finansinė padėtis – stabili, leidžianti atsidėti pinigų taupymui

Didžioji dalis (56 proc.) namų ūkių 2024 m. gruodį nurodė, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė, bet jiems pavyko truputį sutaupyti. Esant šiam finansiniam stabilumui nestebina, jog lygiai pusė namų ūkių teigia, kad šiuo metu yra gana geras metas taupyti. Kaip žinoma, viena iš investavimo priemonių, kur galima įdarbinti laisvus pinigus, yra indėlis. Vis dėlto, šios priemonės grąža yra sąlyginai nedidelė, lyginant su kitomis. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai 2024 m. lapkritį siekė 24,40 mlrd. eurų – lyginant su 2023 m. lapkričiu, šis dydis išaugo 12 proc. Akivaizdu, kad dalį sutaupomų lėšų Lietuvos gyventojai laiko indėlių forma.

Asmeniniai finansai ir jų valdymas yra svarbi bei aktuali tema. Dažnai rekomenduojama laikytis vadinamosios 50-30-20 taisyklės. Būtinosioms išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, paskolos, maistas ir pan.) reiktų skirti 50 proc. gaunamų mėnesio pajamų, kintančioms išlaidoms (pramogos, rūbai ir pan.) – 30 proc., o taupymui arba investavimui – likusius 20 proc. Ir, žinoma, finansinę pagalvę turėtų sudaryti 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinis rezervas.

Didesni pirkiniai yra kol kas atidedami

Beveik pusė (49 proc.) namų ūkių 2024 m. gruodį nurodė, kad tai yra nei tinkamas, nei netinkamas metas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan. Panašaus pobūdžio tendencija vyravo visus 2024 metus. Šią vyraujančią nuomonę patvirtina ir vartotojų požiūriai į namo, buto, automobilio pirkimą ar būsto gerinimo perspektyvas per artimiausius 12 mėn. Pavyzdžiui, vartotojai dažniausiai nurodė, kad labai netikėtina, jog per 2025 metus įsigis automobilį (71 proc.), pirks ar statys namą, butą, vasarnamį (83 proc.; 2024 m. spalio duomenys). Didžioji dalis vartotojų neketina ir pagerinti savo būsto per artimiausius 12 mėn. (62 proc.). Per penkerius metus šios dominuojančios tendencijos išliko panašios. Tokio pobūdžio situacija gali būti nulemta tebetvyrančio geopolitinio neapibrėžtumo, anksčiau griežtintos pinigų politikos ir kitų veiksnių, turinčių įtakos ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimui.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, akcentuotina, kad 2024 m. rudenį parduota tiek pat būstų kaip ir 2023-ųjų rudenį, bet dešimtadaliu daugiau nei vasarą. O pingant skolinimuisi, daugiau būstų yra perkama su paskola, nors smulkieji investuotojai vis dar atsitraukę nuo rinkos. Tenka pripažinti, kad būstas sunkiausiai įperkamas Vilniuje, šiek tiek lengviau Kaune bei Klaipėdoje, o lengviausiai – kituose šalies regionuose. Pradedant taupyti nuo nulio, būstas įperkamiausias yra 25–35 m. gyventojams, nes jie uždirba sąlyginai didesnes pajamas nei kitų amžiaus grupių gyventojai ir turi geresnių galimybių sutaupyti pradinį įnašą.

Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, tikimasi, kad 2025 m. namų ūkių vartojimo išlaidos šiek tiek  padidės lyginant su 2024 m. (0,3 proc. punktais). Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad šalies ekonomikos augimas pamažu stiprės, o tam didžiausią įtaką turės vidaus paklausa. Kitaip sakant, pagrindinis vaidmuo teks namų ūkiams, jų vartojimo išlaidų didėjimui, kai jau netrumpą laiką pajamos kyla daugiau už vartojimo išlaidas.

Nusiteikimas dėl Lietuvos ateities – optimistinis

Namų ūkiai dažniausiai prognozavo, kad jų finansinė padėtis 2025 metais  nepasikeis (53 proc.), o kainų augimas išliks toks pat (45 proc.). O makroekonominiame lygmenyje galime įžvelgti daugiau optimizmo. Tikimasi, kad per šiemet Lietuvos ekonominė padėtis nepasikeis (34 proc.) arba truputį pagerės (32 proc.).

Pozityviomis prognozėmis dalinasi ir Finansų ministerija bei Lietuvos bankas. Finansų ministerija pabrėžia, kad 2025 metais stiprės ekonominis atsigavimas, kai sparčiau augs tiek išorės, tiek vidaus paklausa, o infliacija išliks tvariose ribose. Atsigauti turėtų užsienio prekyba ir investicijų apimtys. Lietuvos bankas taip pat prognozuoja, kad ekonomikos augimas Lietuvoje pamažu stiprės. Tam sąlyginai didesnę įtaką nei pernai turėtų turėti tarptautinė ekonominė aplinka. Nors kainų raida tebėra vangi, tačiau tikimasi, kad 2025 metais bendrąją infliaciją didėjančia linkme veiks gerėjanti tarptautinė ekonominė aplinka, augančios kai kurių energijos žaliavų (pavyzdžiui, dujų) kainos, didėjantys netiesioginiai mokesčiai.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

VDU informacija