Vaismedžiai gėlynuose – racionalus sprendimas

Sodo dizaino sprendimai visais laikais derinami prie žmonių gyvenimo būdo, besikeičiančių poreikių ir technologijų. „Keletas mano klientų, įsigiję žoliapjoves robotus, kreipėsi prašydami panaikinti sodą, nes jį prižiūrėti tapo keblu – nukritę vaisiai trukdo robotui pjauti žolę, taigi juos rinkti reikia kelis kartus per dieną. Tačiau, norint ir sodo, ir idealios vejos, yra sprendimas – į gėlynus integruoti vaismedžiai“, – sako Tautvydas Gurskas, agronomas, sodininkas, landšafto dizaineris.

Giedrė RYMEIKĖ

Trukdo nukritę vaisiai

„Rudens pradžioje vaismedžiai numeta vaisių užuomazgas – tokie smulkūs trukdžiai žoliapjovei robotui nesutrukdys. Tačiau standartinio dydžio vaisius trukdo robotui šienauti. Užkliūva ratas ir robotas važiuoja ratu, kenkia vejai ir gali sugadinti pačius peilius. Šią problemą galima išspręsti perkeliant vaismedžius į gėlyną, kurio robotas nepjauna“, – sako T. Gurskas.

Jis patikslina, kad vejoje galima palikti smulkiavaisių augalų: vyšnių, trešnių, medlievų, geltonžiedžių sedulų. Maži vaisiai žalos nedaro. Tačiau kriaušės, obelys, persikai, nektarinai, slyvos projektuojant aplinką keliauja į gėlynus.

Populiaru ir užsienyje

Vaismedžiai gėlynuose sodinami ir taupant vietą – jei žmogus nori ir vaismedžio, ir gėlyno, bet plotas verčia rinktis, dažnai gėlynas sodinamas išplečiant pomedį. „Užsienyje gėlynuose pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius (obelis, serbentus, svarainius) matydavau seniai – tai tikrai gražu. Lietuvoje ši mada atėjo kartu su robotais žoliapjovėmis kaip estetiškas ir visai patogus sprendimas. Dabar projektuodami sodus ir žinodami, kad klientas naudos vejos robotą, vaismedžiams vietos numatome gėlynuose“, – teigia landšafto specialistas.

„Vaismedžiai puikiai atrodo. Žydintis persikas ar obelis grožiu nė kiek nenusileidžia magnolijai. Derinys su svogūniniais augalais pavasarį privers aikčioti ne vieną. Želdyne kaip akcentinis auginamas vaismedis ar vaiskrūmis vėliau dar duoda vaisių. Tai lietuviams labai priimtina. Trys viename: grožis, vaisiai ir neužstrigęs žolės pjovimo robotas“, – šypsosi T. Gurskas. Jis sako, kad tokie gėlynai labai patinka vaikams – mažieji ypač mėgsta, kai galima gėlyne rasti kažką skanaus.

Pomedžio priežiūra – nesudėtinga

Paprastai akcentuojama, kad periodiškai vaismedžių pomedžius reikia sukasti, patręšti. „Dekoratyviniais augalais apsodinti vaismedžių pomedžiai jau nebekasami, tačiau medžiai nuo to nenukenčia, – paaiškina specialistas. – Tręšdami dekoratyvinius augalus, kartu patręšiame ir vaismedį, tas pat su purškimu ir laistymu. Dažnai su dekoratyviniais augalais atsiranda simbiozė, kai tiek vieniems, tiek kitiems geriau augti kartu nei atskirai. Labai retai, kai per sunkus gruntas, tarp dekoratyvinių augalų galima pabadyti šake ir įleisti į dirvožemį oro. Tačiau daug priežiūros nereikia. Gėlynas, jeigu jis žiemą nenupjaunamas, apsaugo ir nuo saulės (nenukaista), ir nuo šalčio (nenušąla).“

Kai pjaunami nudžiūvę gėlyno augalai (rudenį arba pavasarį), kartu pašalinami ir nesurinkti vaisiai.

Ką sodinti gėlyne

Specialistas teigia, kad gėlynas, kuriame augs vaismedis, pirmiausia turėtų nebijoti dalinio šešėlio, taip pat augalus reikia suderinti su krintančiais vaisiais: arba aukšti, standūs, kad nukritęs vaisius jų nenulaužtų, arba žemi ir lengvai toleruojantys mindymą, kad būtų galima surinkti nukritusius obuolius ar kriaušes.

Iš kiliminių augalų, ant kurių vaisiai puikiai matysis ir bus lengvai surenkami, T. Gurskas siūlo rinktis smūgių nebijančius šliaužiančius kadagius, įvairiausius čiobrelius (ypač gražiai atrodo kilimą formuojantis citrininis čiobrelis), pachisandrą, pavasarį žydrais žiedeliais džiuginančią visžalę žiemę. Tiesa, ant žemės gali likti keli nesurinkti vaisiai, tačiau tai nieko baisaus – nekenkia nei augalams, nei vaizdui.

Aukštesnių augalų mėgėjams jis siūlo atkreipti dėmesį į smilginius: lendrūnus, soruoles. „Smilginiai augalai su tarp jų augančiu gražiai suformuotu vaismedžiu ar medlievos krūmu atrodo įspūdingai. Galima užsiauginti daugiakamienę obelį, o greta smilginių sodinti verbenas – atrodys labai dekoratyviai. Tiks net nešienaujamos žydinčios pievos fragmentas – kai ją nupjausite, kartu pašalinsite ir joje likusius krituolius“, – sprendimus siūlo dizaineris.

T. Gursko teigimu, taisyklingai formuojant vaismedžius, po jais gali augti beveik bet kas: nuo mums įprastų vaiskrūmių (serbentų, agrastų) iki tradicinių darželio augalų, pavyzdžiui, bijūnų. Tik tokio medelio šakas reikėtų formuoti maždaug 1,5 m aukštyje, o žemiau esančias išgenėti. Dar svarbu, kad vainikas nebūtų labai tankus ir vaisiai kristų į gėlyną, o ne greta.

Specialistas sako: „Nesirinkčiau aukštų jurginų, nes jie trapūs, juos reikia iškasti, arba labai šviesą mėgstančių augalų. Tačiau tvarkingai prižiūrėtas vaismedis yra gana retas, tad po juo gali augti beveik bet kas. Greta vaikų žaidimo aikštelės smagiai atrodo pomedyje pasodintas žemuogynas – džiaugsmas ir vaikams, nes galima prisirinkti uogyčių, ir tėvams, kuriems nereikia bėgioti paskui žolės pjovimo robotą.“

Tautvydo Gursko nuotraukos

2022-11-15 Susijusios temos - skaitykite: vaismedžiai, želdynai, gėlynas, pomedis, vaisiai