Ashburn +25,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 13 Spa 2024
Ashburn +25,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 13 Spa 2024

Vaismedžių žiedgraužiai: kiek žalos gali pridaryti sode, kaip kovoti?

2024/04/22


Sodo žydėjimas – nors trumpas, bet vienas gražiausių sodybos vaizdų. Juo sunku nesižavėti net didžiausiam skeptikui. Sodininkui žiedais aplipę vaismedžiai yra dar ir gero derliaus ženklas ir kaip apmaudu, kai iš gausybės žiedų užsimezga vos vienas kitas vaisius. Kas tokiais atvejais nutinka ir ką daryti, paaiškina „Malinausko medelyno“ savininkas Kęstutis Malinauskas.

Pumpure išgraužia skylutes

Patyręs sodininkas pritaria kitų specialistų pastebėjimui, kad dabartinės lietuviškos žiemos gali pridaryti daugiau bėdų nei didesni šalčiai. Šiltą žiemą kenkėjų ir ligų žindiniai beveik nenukenčia ir atėjus laikui visomis jėgomis pradeda savo kenkėjišką veiklą, apninka augalus.

Ko gero vieni pirmųjų soduose po žiemos darbuotis ima vaismedžių žiedgraužiai, pažeidžiantys obelų, kriaušių, kaulavaisių žiedpumpurius. Peržiemoję vabalai besimaitindami pumpuruose išgraužia 0,5–1,5 mm skersmens skylutes, sunaikina žiedo piestelę ir kuokelius, viduje sudeda kiaušinėlius. Pažeisti žiedai nustoja vystytis, vėliau, gerai įsižiūrėjus, jų šo­nuo­se galima pamatyti ap­va­lias sky­lu­tes.

K. Malinausko teigimu, šiems kenkėjams jokio skirtumo, medelis jaunas ar senas. „Galima pastebėti, kad sodyboje, įkurtoje ten, kur anksčiau buvo dirbamos žemės laukai, pievos, jauni augalai turi žymiai mažiau problemų dėl ligų ir kenkėjų, nes jų ten paprasčiausiai dar nėra. Palankesnės sąlygos jiems daugintis didesnės augalų koncentracijos plotuose. Pavyzdžiui, senose gyvenvietėse, sodų bendrijose problemų žymiai daugiau ir jaunas sodinukas susiduria su visomis subrendusį sodą kamuojančiomis bėdomis“, – paaiškina specialistas.

Pažeidžia mažesnę dalį pumpurų

Efektyviausia vaismedžių žiedgraužius naikinti, pasak patyrusio sodininko, yra vadinamosios „raudonojo pumpuro“ stadijos metu, kai pumpurai jau būna pradėję brinkti, didėti ir vizualiai matosi, kad augalas ruošiasi jų sprogimui. „Normaliais metais, kai oras šildavo palaipsniui, „raudonojo pumpuro“ stadija būdavo fiksuojama paskutinę balandžio dekadą. Bet šiemet gamtoje visi procesai dviem trimis savaitėmis paankstėję, todėl ji jau yra praėjusi“, – teigia K. Malinauskas, patikslindamas, kad jeigu, norėdami apsaugoti sodą, šiuo metu purkštume vaismedžius insekticidais, vargu ar tai kiek sumažintų būtent žiedgraužio populiaciją, nes kiaušinėliai žiedpumpuriuose jau sudėti.

„Gera žinia – bent jau anksčiau žiedgraužio daroma žala niekada arba ypač retai būdavo tokia didelė, kad sodininkai prarastų derlių, – ramina medelyno savininkas. – Itin retai žiedgraužiai pažeidžia labai daug žiedų ir sodas lieka tuščias. Daugiau problemų pridaro vaisėdžiai, vaismedžius apninkantys jau užsimezgus vaisiams.“

Jeigu obelys ar kriaušės žydi tikrai gausiai, šakos žiedais aplipusios tarsi padengtos sniegu, galima laukti gražaus derliaus, net jei žiedgraužys atsikąs savo kąsnį, teigia pašnekovas. Todėl dėl šio kenkėjo per daug sukti galvos nevertėtų. Didesnė bėda, jeigu vaismedis menkai žydi, tuomet net ir keletas pažeistų žiedų gali tapti dideliu praradimu. Tokiai situacijai kartojantis kelerius metus iš eilės, galbūt reikėtų pasvarstyti, ar verta tokį vaismedį auginti.

„Kita vertus, šiuo metu Lietuvos rinkoje nėra vaismedžių apsaugos priemonių, kuriomis galėtume naikinti žiedgraužius. Jeigu kalbėtume apie kenkėjus, kurie pridaro žalos jau vegetacijos metu, tai galima naudoti feromonines gaudykles, bet žiedgraužiams jos, deja, netinka“, – teigia sodininkas.

Linkusiems eksperimentuoti, ieškoti atsakymų K. Malinauskas siūlo atlikti savotišką tyrimą ir suskaičiuoti, kiek, pavyzdžiui, ant vienos obels šakos yra pažeistų žiedų, gautą skaičių padauginti iš visų vaismedžio šakų ir paaiškės, kokią apytiksliai žalą galėjo padaryti šis kenkėjas. „Dažnai sodininkai neįvertina ir kitų sodams nepalankių veiksnių, pavyzdžiui, šalnų poveikio, ne visada pastebi, kad jų padaryta žala didesnė nei kenkėjų, – atkreipia dėmesį specialistas ir į nevaldomus gamtos reiškinius. – Po naktinės šalnos verta apžiūrėti žiedus, patikrinti ar jie nepašalo, tada bus aiškiau, kas labiau kaltas dėl sumažėjusio derliaus.“

Pasinaudodamos sodininko K. Malinausko siūlymu „Rasos“ kviečia pasinerti į eksperimentą: apžiūrėti savo sodo obelis, kriaušes, kaulavaisius, paieškoti žiedgraužio pažeistų žiedų ir pabandyti apskaičiuoti, kaip stipriai nuo jo padarytos žalos galėjo nukentėti vaisių derlius. Pasidalinkite su redakcija savo atradimais!

 

Asociatyvi 123rf nuotr.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis