Vaistažolių nauda ir galimos rizikos: net ir tai, ką suteikia gamta, reikia vartoti atsakingai

Kinijoje, Indijoje ir daugelyje kitų šalių vaistažolės sveikatingumo tikslais vartojamos ne vieną tūkstantį metų. Vienos skirtos virškinimo negalavimams palengvinti, kitos – uždegimui mažinti, trečios gali padėti užmigti, nuraminti įjautrintą nervų sistemą ar savo antibakterinėmis, antivirusinėmis ar priešgrybelinėms savybėmis pagelbėti esant kitiems sveikatos sutrikimams.

„Nemaža dalis tų vaistų bei maisto papildų, kuriuos turime šiandien, yra atkeliavę iš gamtos. Vis dėlto tai, kas natūralu – nebūtinai yra visiškai saugu, todėl labai svarbu saikas, tinkamas vaistažolių paruošimas bei tikslingas vartojimas. Jos gali turėti realią naudą ir netgi mažiau šalutinių efektų, tačiau priešingai nei mano nemaža dalis visuomenės, dėl silpnesnio ir lėtesnio veikimo vaistams jos neprilygsta. Aktyviam gydymui ar siekiant išspręsti ūmias būkles vaistažolės nėra tinkamas pasirinkimas“, – sako G. Stankevičienė.

Vaistažolių nauda

Anot vaistininkės, daugelio vaistažolių poveikis yra kruopščiai ištirtas ir pagrįstas moksliškai. Jos gali būti puiki pagalbinė priemonė gydant peršalimą, lengvas infekcijas, sutrikus virškinimui, jaučiant sunkumą užmigti ar didesnę nervinę įtampą. Pavyzdžiui, melisa gali padėti sumažinti nerimą, emocinę įtampą, pagerinti miego kokybę ir palengvinti užmigimą, ypač esant pervargimui ar dėl patiriamo streso atsiradusiems virškinimo sutrikimams. Panašiai veikia ir valerijono šaknis, dažniausiai naudojama miego sutrikimams ar nervinei įtampai palengvinti.

„Viena populiariausių vaistažolių tarp mano pacientų yra ramunėlė. Pastaroji pasižymi švelniai raminančiu poveikiu, tad gali būti naudinga jaučiant stresą, ypač dienos metu, kada norima išvengti mieguistumo. Ramunėlė taip pat gali veikti priešuždegimiškai, todėl ramunėlių arbata dažnai tampa peršalimo ligomis sergančių, virškinimo sutrikimų turinčių žmonių pasirinkimu, ją taip pat galima gerti esant gleivinės pažeidimams“, – sako vaistininkė.

Ji vardija, kad pipirmėtė taip pat gali pagelbėti sumažinti pilvo pūtimą, spazmus, bruknės dažniausiai vartojamos kovojant su šlapimo takų infekcijomis, o liepžiedžiai – esant karščiavimui, peršalus, kosint ar jaučiant lengvą gerklės dirginimą. Sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praversti taip pat gali čiobrelis, šalavijas.

Netinkamai vartojant galimos skaudžios pasekmės

Pasak vaistininkės G. Stankevičienės, nors vaistažolės veikia lėčiau ir silpniau nei vaistai, atsargumas ir tinkamas vartojimas čia taip pat būtinas. Reguliariai vartojant vaistažoles ar planuojant jas vartoti ilgai, geriausia prieš tai pasitarti su specialistu ir informuoti jį apie vartojamus vaistus ir maisto papildus, alergijas bei kitas turimas sveikatos būkles.

„Ilgai ir be pertraukų vartojamos vaistažolės organizme veikia fermentus kaip vaistai, keičia farmakokinetiką ir gali sukelti rimtų pasekmių, ypač jei jos turi stipresnį poveikį organizmui. Tokios vaistažolės kaip melisa gali stiprinti raminamųjų vaistų poveikį; ginkmedis, jei vartojamas kartu su kraują skystinančiais vaistais, gali didinti kraujavimo riziką; valerijono šaknis gali stiprinti benzodiazepinų bei migdomųjų vaistų poveikį, o vis labiau populiarėjanti ašvaganda gali sustiprinti raminančių ir migdančių vaistų poveikį, didinti antikoaguliantų koncentraciją kraujyje ir tuo pačiu kraujavimo riziką“, – vardija vaistininkė.

Ji pažymi, jog viena stipriausiai veikiančių, tačiau bene daugiausiai atsargumo reikalaujančių vaistažolių yra jonažolė. Pastaroji didina neuromediatoriaus serotonino aktyvumą smegenyse, todėl neretai būna prilyginama silpniems antidepresantams ir vartojama jaučiant vidinę įtampą, prislėgtą nuotaiką, negatyvias emocijas ir kitus lengvus depresijos simptomus.

Kodėl svarbu konsultuotis su specialistais?

G. Stankevičienė paaiškina, kad tiek jonažolė, tiek kitos vaistažolės nėra vaistas ir gydytojų skiriamų preparatų nepakeičia. Jų veikimas gali užtrukti iki mėnesio, o šalia gali kilti neigiamų sąveikų su kitais vaistais, pavyzdžiui, antidepresantais, kontraceptikais, imunosupresiniais, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligoms kontroliuoti skirtais preparatais.

„Vaistažolių nereikėtų vertinti kaip paprastos arbatos, o verčiau skirti laiko domėjimuisi ir konsultacijoms su gydytoju ar vaistininku. Tai labai svarbu siekiant sulaukti didžiausios įmanomos naudos ir išvengti nesklandumų gydymo procese“, – sako ji.

Vaistininkė priduria, kad labai svarbu ir tinkamai parinkta vaistažolės forma, nes dažnai nuo to priklauso veikliosios medžiagos pasisavinimas ir veikimas. Arbatas ji pataria rinktis kai siekiama švelnaus, kasdienio poveikio, tinktūras – kai reikia greitesnio veikliųjų medžiagų įsisavinimo, o kapsules ar tabletes – siekiant gauti paskaičiuotą naudą, kadangi būna aiškiai žinomos suvartojamos dozės.

Zen PR informacija