Valdžia pripažino klaidas: ar jas ištaisys?

Valdantieji sumanė eksperimentą?

Valdžios naujametinės „dovanos“ kerta per kišenę daugybei regionų gyventojų, žemdirbiams ir verslui. Nuo šių metų pradžios buvo atsisakyta lengvatinio suskystintų naftos dujų akcizo tarifo ir įvestas milžiniško dydžio naujas – 368 Eur/t (su PVM). Latvijoje jis iš viso netaikomas, Lenkijoje – 13,14 Eur/t, o turtingoje Vokietijoje – 45,45 Eur/t. Matyt, Lietuvos valdantieji tiesiog sumanė eksperimentą.

Dar viena tarpušvenčio staigmena – draudimas žemės ūkio produkcijos gamyboje naudojamose transporto priemonėse ir specialiuose automobiliuose, naudojamuose žemės ūkio gamybai aptarnauti, naudoti žymėtą dyzeliną. Kodėl taip padaryta, niekas dorai nepaaiškina. Tiesiog negalima. Ir taškas.

Tokios valdančiųjų „dovanos“, ko gero, tapo paskutiniais lašais žemdirbių kantrybės taurėje. Po pirmosios protesto akcijos – laužų kūrenimo – aplinkos ministras S. Gentvilas pažadėjo, kad AM iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl verslą ir gyventojus kaip reikiant šokiravusio suskystintų naftos dujų akcizo pakėlimo ir žaliojo dyzelino naudojimo apribojimų žemdirbiams.

Siūlė pataisą, bet Vyriausybė užvilkino

Praėjusių metų pabaigoje įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti lengvatinius naftos dujų ir dujinių angliavandenilių akcizo tarifus buitiniams ir verslo naftos dujų vartotojams – 13,94 Eur/t, inicijavusi parlamentarė Laima Nagienė skaičiavo, kad Lietuvoje yra daugiau nei 20 rajonų, kur nėra gamtinių dujų tinklo, todėl žmonės priversti naudoti suskystintas naftos dujas. Ji pateikė statistinių duomenų, kurie rodo, kad 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, naftos dujų suvartojimas pramonėje išaugo net 69,44 proc. Stipriai pabrangus gamtinėms dujoms, verslas persiorientavo į suskystintas dujas, investavo į įrangą, pasak Seimo narės, kai kurios įmonės tam išleido net iki 8 mln. Eur.

Naftos dujos įvardijamos kaip pakankamai žalia alternatyva buitiniams vartotojams, įmonėms ir žemdirbiams nutolusiose vietovėse, kuriose nėra gamtinių dujų tinklo. Iki Naujųjų metų tai buvo ir ekonomiška alternatyva, tačiau valdantieji ją drakoniškai pabrangino.

Seimas po pateikimo pritarė minėtos įstatymo pataisos svarstymui, tačiau Vyriausybė nepateikė savo išvados ir nuo šių metų pradžios įsigaliojo milžiniškas naftos dujų akcizas.

Jautė aplinkos ministro ironiją

„Sveikinu ūkininkus, kad jie yra aktyvūs ir sukilo, jie kartu gina ir interesus gyventojų, kuriems dabar tenka gerokai daugiau mokėti už naftos dujas. Jos daug kur naudojamos ne tik maisto gamybai, bet ir šildymui, nes nėra galimybės naudoti gamtinių dujų, elektros energiją. Jeigu ne verslas ir ūkininkai, tai, manau, Vyriausybė būtų visiškai ignoravusi šią problemą. Dabar jie pripažino savo klaidą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė L. Nagienė. Parlamentarė teigė, kad ją glumina vieši aplinkos ministro pasisakymai: „Jis pasakė, kad yra padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, išmokos, tad esą yra iš ko žmonėms susimokėti... Ir pažadai, kad svarstys pavasario sesijoje, manau, tėra gumos tempimas. Juk mokestiniai įstatymai įsigalioja tik po pusės metų. Tai kada išspręs problemą?“

Politikė prisiminė, kad pernai pavasarį pristatant Akcizų įstatymo projektą, S. Gentvilas esą nekalbėjęs apie rusiškų dujų vartojimą, ką dabar mini, tuomet akcentavo, kad akcizus reikia didinti dėl taršos mažinimo. Toks argumentavimas irgi stokoja logikos, nes taršesniam kurui, pavyzdžiui, anglims, taikomas kur kas mažesnis akcizas nei naftos dujoms. „Pristatydama įstatymo projektą jaučiau S. Gentvilo pagiežą ir ironiją, jis visus nuteikinėjo prieš tokias pataisas, kad jos nepereitų. Labai gaila, kad pritrūko vieno balso priėmimui skubos tvarka, tada siūloma pataisa būtų įsigaliojusi šiemet liepą. O už pirmąjį pusmetį gal būtų išmokėtos kompensacijos“, –
redakcijai teigė L. Nagienė. Ji teigė matanti vienintelę išeitį Vyriausybei – mokėti kompensacijas už pabrangusias naftos dujas.

Verslininkai pasijuto apgauti

Naftos dujų akcizo šuolio finansines pasekmes jau jaučia paukštynai, šiltnamiai ir kiti verslai. „Žinome, kokia temperatūra už lango, tad pabrangusios naftos dujos labai skaudžiai paliečia verslą ir turi įtakos jo konkurencingumui. Ypač paveiks tuos, kurie neturi alternatyvų persiorientuoti į gamtines dujas ar kitus šildymo šaltinius. Pažadų taisyti situaciją yra, bet nieko konkretaus negirdėjome“, – ŪP teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas. Jo manymu, geriausia išeitis – sumažinti akcizą, kad nereikėtų kompensacijų, nes tai lydėtų ilgas derinimas su Europos Komisija.

G. Kauzonas užsiminė, kad verslas jaučiasi apgautas, nes naftos dujų akcizo padidinimas įmonėms buvo staigmena. „Tas klausimas nagrinėjamas jau nuo 2021 m., įstatymų pakeitimų aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama, kad akcizo lengvata bus naikinama buitiniams vartotojams. Tad įmonės tikėjosi, kad joms išliks buvusios sąlygos. Bet pernai gegužės 9 d. priėmus įstatymą, paaiškėjo, kad verslas prilygintas buitiniams vartotojams. Įmonės, kaip įprastai, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) leidimo įsigyti suskystintų naftos dujų be akcizų ir tik tada tai sužinojo, verslininkai pasijuto apgauti“, – aiškino LPA vadovas.

Nekreipia dėmesio į visuomenę

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.