Vardų ir pavardžių rašymas lotyniškais rašmenimis neprieštarauja Konstitucijai

Dėl asmenvardžių rašymo į KT kreipėsi grupė Seimo narių, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Parlamentarai prašė įvertinti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatą, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Pernai gegužę įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad nors teismas apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, jog keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), o jos priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

Seimo narių teigimu, priimdamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus parlamentas nepaisė VLKK pateiktos išvados ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos straipsnį dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso.

2021 metais VLKK Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė išvadą, kad lotyniškais rašmenimis vardai ir pavardės gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

Komisija nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

Remdamiesi šiomis įstatymo pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

Dėl to KT taip pat yra sulaukęs skundo.

Autorė Jūratė Skėrytė/BNS

Žygimanto Gedvilos/BNS nuotr.