Vasarą Baltijos jūroje daugėja Vibrio bakterijų: kaip apsisaugoti?

Baltijos jūroje Vibrio bakterijų aptinkama dažniau

Vibrio genties bakterijos natūraliai gyvena sūrokame pakrančių vandenyje, kuriame susimaišo jūros ir gėlas vanduo. Joms palankiausios sąlygos susidaro šiltuose, mažesnio druskingumo vandenyse – pakrančių zonose, upių žiotyse, kur susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, taip pat kai kuriuose vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose. Atviruose vandenynų vandenyse šių bakterijų dauginimuisi sąlygos paprastai nėra tokios palankios dėl didesnio druskingumo, žemesnės temperatūros ir mažesnio maistinių medžiagų kiekio. Baltijos jūra dėl palyginti nedidelio druskingumo ir šiltuoju metų laiku kylančios vandens temperatūros sudaro palankesnes sąlygas Vibrio bakterijoms daugintis, todėl vasarą, kai jūros vandens temperatūra pasiekia apie 20 °C, jų aptinkama dažniau.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį, kad dėl klimato kaitos ir ilgėjančio šiltojo sezono palankios sąlygos Vibrio bakterijoms susidaro vis dažniau. ELPKC interaktyviame „Vibrio Viewer“ žemėlapyje galima stebėti aplinkos sąlygas, palankias šioms bakterijoms daugintis Europos pakrančių vandenyse, bei penkių dienų rizikos prognozę.

Kaip užsikrečiama vibrioze?

Vibriozė – tai Vibrio bakterijų sukelta infekcija. Dažniausiai užsikrečiama dviem būdais: valgant žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, arba bakterijoms patekus į organizmą per atvirą žaizdą maudantis šiltame jūros ar kitame sūriame vandenyje. Nuo žmogaus žmogui ši infekcija neplinta.

Su maistu susijusi infekcija dažniausiai pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, kartais karščiavimu. Jei bakterijos patenka per odos pažeidimą, gali atsirasti paraudimas, tinimas, stiprus skausmas, pūslės ar pūliavimas. Retais atvejais infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti gyvybei pavojingą ligą (septicemiją).

 „Daugumai žmonių maudynės Baltijos jūroje išlieka saugios. Vis dėlto žmonėms, turintiems atvirų žaizdų ar kitų odos pažeidimų, taip pat neseniai atlikus operaciją, pasidarius tatuiruotę ar įsivėrus auskarus, rekomenduojama būti atsargesniems. Tokiais atvejais Vibrio bakterijos į organizmą gali patekti per pažeistą odą ir sukelti infekciją“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.

Didžiausia sunkios vibriozės rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis kepenų ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl ligų ar gydymo. Šiems žmonėms infekcija gali progresuoti greičiau ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Kaip apsisaugoti?

Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama:

• nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių;
• ruošiant jūros gėrybes kruopščiai plauti rankas, naudoti atskiras pjaustymo priemones ir vengti kryžminės taršos;
• jei yra atvirų žaizdų, įpjovimų, nubrozdinimų, neseniai atlikta operacija, pasidaryta tatuiruotė ar įverti auskarai – vengti maudynių jūroje arba žaizdą patikimai uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu;
• po sąlyčio su jūros vandeniu ar žaliomis jūros gėrybėmis žaizdas kruopščiai nuplauti vandeniu ir muilu.

„Po maudynių svarbu stebėti žaizdos būklę. Jei atsiranda paraudimas, stiprėjantis skausmas, tinimas, pūliavimas, pakyla temperatūra ar pablogėja savijauta, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Anksti pradėtas gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – pabrėžia A. Valaikienė.

Daugiau informacijos apie vibriozę galima rasti čia.

NVSC informacija