Vėjas, lietus ir ligos apkramtė šių metų javų derlių

Šiųmetę vasarą susidarė palankios sąlygos kviečių pasėliuose išplisti pavojingai ligai – fuzariozei, kuri sumenkina derlių. Pasak mokslininkų, grūdai tampa netinkami nei maistui, nei pašarui. Vis pasikartojančios liūtys neleido laiku su purkštuvais įvažiuoti į laukus, plito žalingos ligos, o liepos 12-ąją ūkininkų laukus aplankė dar viena nelaimė – vėjas ir stiprus lietus išguldė nemažą dalį javų pasėlių.

Apie šias žemdirbių bėdas ir tai, kaip išvengti didesnių nuostolių, šiandien komentuoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo cent­ro (LAMMC) Žemdirbystės instituto vyriausieji mokslo darbuotojai: Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma SEMAŠKIENĖ bei Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus FEIZA.

Dr. Roma SEMAŠKIENĖ: „Žemdirbiams kiekvieni metai pateikia įvairių netikėtumų, šis sezonas – ne išimtis. Vėsesnis nei įprasta ir lietingesnis nei daugiametis vidurkis gegužės mėnuo buvo palankus augalų vystymuisi, pasėliai teikė vilčių geram derliui. Birželis šiemet išsiskyrė ypač lietingais orais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, birželio mėnesį krituliai 2,4 karto viršijo daugiametę kritulių normą. Vanduo telkšojo laukuose, pasėlių priežiūra buvo gana komplikuota. Ūkininkai su nerimu stebėjo nuo vandens pertekliaus gelstančius pasėlius. Ypač gausių kritulių poveikis atsirado žirniuose – geltonuojantys, nykstantys žirnių laukai buvo matyti daugelyje Lietuvos vietų.

Ligoms plisti javų, rapsų pasėliuose susidarė ypač palankios sąlygos. Šiemet abejonių dėl fungicidų naudojimo ligų kontrolei javuose ir rapsuose nekilo niekam, tačiau juos panaudoti tinkamiausiu laiku buvo gana sudėtinga. Užsikrėtimui varpų fuzarioze ir ligos plitimui žieminiuose kviečiuose taip pat vyravo labai palankios meteorologinės sąlygos, šios ligos kontrolės laikas buvo gana trumpas. Ir dabar vaikščiodami po kviečių pasėlius galime matyti varpų fuzariozės pažeistų ar net visai sunaikintų varpų. Kas kviečių žydėjimo pradžioje panaudojo fungicidus – ten jų mažiau. LAMMC Žemdirbystės institute darytų tyrimų duomenimis, panaudoti nuo varpų fuzariozės fungicidai ligos intensyvumą mažino nuo 59 iki 88 proc. Tačiau liepos 12 d. lietus, suguldęs išgulimui jautresnių veislių pasėlius brandos tarpsnyje, grūdų kokybę neabejotinai pablogins.

Šiemet vėl matėme daug pavasarinio pelėsio sukėlėjo Microdochium nivale dėmių ant lapų ir varpų. Fusarium ir Microdochium patogenų sukeltų ligų protrūkis kviečių pasėliuose yra išankstinis priminimas ūkininkams apie didesnio dėmesio reikalaujantį derliaus nuėmimą. Jei kuliami drėgnoki grūdai, delsti juos džiovinti būtų nuostolinga. Jei nukulti žiemkenčiai bus naudojami sėklai, grūdus reikėtų ne tik nedelsiant džiovinti, bet ir valyti, nes taip sumažinamas smulkių ligotų grūdų kiekis, paruošiama sveikesnė sėkla.

Po drėgno sezono, trukusio nuo pavasario iki pat dabar, belieka tikėtis, kad ateis sausesni orai, derliaus nuėmimas bus sklandus ir grūdų paruošimas nepareikalaus didelių papildomų kaštų.“

Dr. Virginijus FEIZA: „Liepos 12-ąją buvo kritinė diena – su škvalu, vėju, lietumi, ir praktiškai beveik visoje Lietuvoje. Ši diena turėjo daug įtakos daugeliui šalies regionų, taip pat ir Vidurio Lietuvoje, kur iki tol visi laukai atrodė labai gražiai. Tikėtasi gero derliaus, o dabar matome, kad po tos dienos situacija keičiasi. Ūkininkams didžiausias rūpestis ir stresas – išgulę pasėliai. Kas bus toliau – labai sunku spręsti.

Esmė tokia, kad tikriausiai bus šiek tiek mažesnis derlius. Kai varpos guli ant žemės, grūdas nelabai pildosi, liks smulkus, augalus pradės pulti ligos, nes apačioje, po varpomis, žemė yra drėgnesnė. Gali net pradėti dygti bei atsirasti ir kitokių bėdų, tikrai nepalankių žemdirbiui. Šiandien tai yra didžiausias grūdų augintojų rūpestis.

Agronomai ir žemdirbiai šią problemą žino, yra priemonių, kaip mažinti galimą pasėlių išgulimą. Tai purškimas retardantais augalų augimo laikotarpiu.

Šiemet visi taupė brangias trąšas, patręšė, vadinkime, tik ekonomiškai, o didelėmis normomis nebuvo tręšta, tikėjosi, kad galima pataupyti ir retardantų nepirkti, pabandyti netrumpinti šiaudų, gal jie ir neišguls. Turbūt tai nelabai pasiteisino, nes pasėlių išgula atsirado ne nuo to, ar didesnė, ar mažesnė trąšų norma naudota. Jeigu būtų naudoti augimo reguliatoriai, didesnė tikimybė, kad pasėliai būtų neišgulę.

Javų išgulimai Lietuvoje – labai įvairūs. Žemaitijoje, kiek turime informacijos, išgulę apie 10–20 proc. pasėlių plotų, nes ten nebuvo tiek daug lietaus. To krašto ūkininkai dabar truputį laimingesni. Kur kas daugiau nuostolių padaryta Vidurio Lietuvoje ir Suvalkijoje, kur apie 40 proc. išgulusių laukų. O Šiaurės Lietuvoje daugiausia tokių plotų – 50 proc. ir daugiau. Gavome pranešimų, kad kai kuriuose laukuose guli ir 100 proc. javų.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: liepos 12-oji, Roma Semaškienė, Virginijus Feiza, javų išgulimas, fuzariozė