Jonas Talmantas: gal geriau statykime atominę elektrinę?

24 sklypų savininkai, gavę „Ventus energia“ pranešimą apie tai, kad jų žemės patenka į planuojamos statyti vėjo elektrinės teritoriją arba teritoriją, pareiškė prieštaravimą tokiems planams. Netrukus daugiau kaip pusšimtis gyventojų susitiko su savivaldybės vadovais ir įmonės vadovu bei gavo tiek statytojo, tiek rajono mero pažadą, kad vėjo jėgainės jų kaimynystėje statomos nebus. Nors prieš tai savivaldybė aiškino, kad statyba šioje teritorijoje galima.

„Ventus energia“ vadovas Valdemaras Skinderis tvirtino, kad tikrai nesiverš statyti vėjo jėgainių ten, kur gyventojai jų nenori. Savivaldybės vadovai gyventojus patikino, kad nieko nežinojo apie vystytojo planus – nei kiek, nei kur tiksliai, nei kokio tiksliai galingumo vėjo jėgaines planuota statyti, mat vystytojas tokios informacijos savivaldybei nepateikė. Pagaliau, gyventojams toliau nerimstant, meras Valentinas Tamulis patikino, kad savivaldybė leidimo statyti Medekšiuose vėjo jėgaines neišduos.

Šioje istorijoje nuskambėjo ir buvusio Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos nario Jono Talmanto pavardė. Jis susilaukė priekaištų, kam „Ventus energijai“ išnuomojo žemę.

Pakalbinome Joną Talmantą, kaip jis vertina šią situaciją.

„Jeigu savivaldybė neišduos leidimo vėjo jėgainės statyboms, sutartis su „Ventus energija“ bus automatiškai nutraukta, aš juk jokių pinigų iš jų negaunu. – tkino J. Talmantas. – Sutartis įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jie pastatytų elektrinę, kai ji pradės realiai veikti, tada bus ir pajamos. O dabar dar vyksta įvairiausi derinimai dėl saugos – su visais kaimynais, su ornitologais, su medžiotojais ir visais kitais, tad jeigu paaiškės, kad šis sumanymas neatitinka visų reikalavimų, tai sutartis tampa betikslė... Čia tik pirminis variantas, tad dabar vykdoma tam tikra apžvalga – ar galima toje vietoje pastatyti vėjo jėgaines, ar ne“.

J. Talmantas teigė neįsigilinęs į leidimų statyti elektrinę peripetijas: „Aš tik manau, jeigu gyventojai nesutinka, tai niekas su jais nekonfrontuos ir nėra tikslo dėl to ginčytis. Galbūt tuomet pastatys kur nors kitur...“.

Ar teko šia tema kalbėtis su vietos gyventojais, kaimynais?

„O ką man su jais kalbėtis? Juokingiausia, kad mano sūnus arčiau tos vietos gyvena, negu tie Medeikšių gyventojai, tik jis dėl to nekelia jokių problemų , - stebėjosi pašnekovas. – Visi atstumai pagal įstatymą yra tinkami ir išlaikyti. Jeigu pažiūrėtume į panašias istorijas, tai buvo analogiška situacija Panevėžio rajone, kur gyventojai padavė į teismą elektrinę statyti ketinusią firmą ir pralošė. Ir čia gali taip nutikti, todėl manau, kad tai tik laiko klausimas. Jeigu mes norime eiti į priekį, puoselėti žaliąją tvarią energiją, tai reikia tuo ir užsiimti, jo labiau, kad Kėdainių rajone nėra nė vienos vėjo jėgainės. Tai gal geriau statykimės atominę elektrinę? Nebus nei triukšmo, nei kvapų, nei nieko, tik kad po to nereikėtų laukti eilėje prie krematoriumo... Juokas juokais, bet kai kažkas nori gaminti sveiką energiją, tai žmonės sukyla ir galvoja, kad jiems tai kenkia, tačiau jeigu nemato ir neužuodžia, tuomet viskas gerai...“

Parengė Ričardas Čekutis