Verslo ir darbuotojų atstovai apie 2023-uosius ir lūkesčius 2024-aisiais

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas:

„Sudėtingi ir sunkūs bei pilni iššūkių buvo 2023 metai – dėl neprognozuojamos žemės ūkio politikos, su kuria kažkaip dar galime susigyventi, bet labiausiai ūkininkus nuskriaudė gamta. Didžiojoje Lietuvos dalyje sausra paliko pasekmes. Žemdirbių sudėtinga finansinė situacija.

Tikimės, kad ateinantys metai bus geresni. Bet panašu, kad ne. Visų pirma, kad politika juda labai bloga linkme. Nebėra mūsų pagrindinis tikslas nuversti ministrą Kęstutį Navicką – matome, kad jo neturime, mūsų tikslas – išspręsti susikaupusias problemas – tas pagrindines“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:

„Nelengvi metai buvo. Ir darbdaviai, ir politikai buvo aktyvūs, turėjo nemažai iniciatyvų, kurios buvo nukreiptos apriboti darbuotojų teises. Todėl profesinėms sąjungoms buvo ką veikti. Pradedant nuo metų pradžios, kai vyravo diskusijos dėl migrantų, trečiųjų šalių piliečių, dėl kvotų naikinimo, dabar irgi dar ne pabaiga, nes tas klausimas tęsiasi. Metų viduryje prasidėjo diskusijos dėl MMA, kad ženkliai kitais metais padidėtų. Pavyko. Paskui pensijų fondai su automatiniu įtraukimu, kas nesąžininga, iki šiol plaukia laiškai su konkrečiomis žmonių istorijomis. Ir mokesčių pertvarka pareikalavo daug jėgų. Mokesčių reforma – didžiausias šių metų nusivylimas. Lobistai gerai padirbėjo.

Didžiausia ateities viltis yra ta, kad ateitų supratimas – valstybės saugumas yra šios valstybės pilietis, kuris turi tvirtą pagrindą – uždirba orią algą, turi normalias ir saugias darbo sąlygas bei galimybę pasinaudoti būtiniausiomis paslaugomis – švietimu, sveikatos priežiūra, patirtų saugumo jausmą. Norėčiau, kad kitais metais politikai pamatytų, kad vien tik investuoti į ginklus tuo pačiu metu skurdinant žmones nėra kelias sukurti saugumo jausmą“.

„Vinted“ generalinis direktorius Thomas Plantenga:

„Tarp visų neramiais laikais iškilusių iššūkių „Vinted“ sugebėjo stovėti tvirtai ir pasiekti finansinį stabilumą bei toliau tęsti plėtrą. Mes išplėtėme komandą, įžengėme į naujas rinkas, įvedėme naujas kategorijas, plėtojome siuntų verslą jam svarbiais etapais bei gavome elektroninių pinigų įstaigos licenciją, šitaip pasiruošdami sekančiam augimo etapui.

Žengdami į 2024-uosius metus turime išlikti kuklūs ir susitelkti į ilgalaikį tikslą – kad naudotos prekės taptų pirmuoju pasirinkimu pasaulyje. Žinojimas, kad mūsų poveikis klimatui bei indėlis į visuomenę yra vertingi ne tik mūsų akcininkams ir darbuotojams, suteikia mums energijos ir toliau siekti aukštų tikslų“.

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas:

„Šie metai „Ignitis grupei“ buvo visų laikų rekordinių investicijų metais. Dar nežinome tikslaus skaičiaus, bet šiemet mūsų investicijos gali pasiekti 1 mlrd. eurų. Tai yra nematyto dydžio investicijos. Tokios apimties investicijų dar niekada Lietuvos istorijoje nėra daręs nė vienas rinkos žaidėjas – tai yra pats didžiausias mūsų indėlis į ateities ir dabarties energetiką.

Kiti metai bus tolesnė padėtų pamatų plėtra, taip pat naujų pamatų kūrimas. Šiuo metu mes vystome didžiausią Baltijos šalyse sausumos vėjo parką Lietuvoje, taip pat saulės parką Latvijoje. Intensyviai didiname saulės ir sausumos vėjo projektų portfelį visame regione. Todėl kitais metais, tikėtina, mes dar padidinsime savo atsinaujinančios energetikos vystymo tikslus iki 2030 metų“.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna:

„Šie metai buvo labai nestabilūs ir labai svyruojantys dėl reguliacinės aplinkos Lietuvoje pokyčių. Bet kokiu atveju, turime tvirtą įdirbį kitiems metams. Manau, kad kitais metais didelis dėmesys bus skirtas išmanesniems sprendimams išnaudojant ir kuriant vartotojų patirtį ne tik renkantis tiekėją ir vartojant elektrą, bet visa apimtimi skatinant dekarbonizaciją – tiek per e. mobilumą, tiek per baterijų naudojimą bei išmaniai elgiantis su savo pagaminta ir vartojama elektros energija.

Panašu, kad 2023 metai kompanijai bus pelningi. Pardavimo apimtys nemažėjo, juntama teigiama anksčiau sudarytų kontraktų įtaka, o 2024 metais viskas priklausys nuo investicijų. 2022 metai „Enefit“ kompanijai Lietuvoje buvo pirmi pelningi metai istorijoje – iki tol visa veikla buvo nuostolinga. Ko gero, dabar yra tas momentas, kai išeiname į pelningumo perspektyvą“.

„Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis:

„Manome, kad šie metai pagaliau buvo proveržio metai. Ne tie metai, kur reikėjo veržtis, bet kur iš tiesų tvariai grįžome į pelno zoną, ir mūsų veiklų diversifikacija visuose versluose, kuriuos mes darome, davė naudą. Tai buvo metai, kai visi mūsų veiklos segmentai veikė pelningai, kai mes įgyvendinome labai svarbius projektus arba pasiekėme finalinę jų stadiją. Tai ir tas pats Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo išpirkimas, kuris buvo labai sudėtingas projektas.

Kalbant apie kitus metus dėl jų esu tikrai optimistiškas. Nepaisant visų aplink mus egzistuojančių iššūkių, manau, kad ir kitais metais mes išliksime šio segmento (skystų energijos produktų) lyderiai. „Klaipėdos nafta“, palyginti su kitų Baltijos uostų skystų energijos produktų terminalais, išlieka pirmoje vietoje tiek pagal krovą, tiek pagal finansinius rezultatus. Labai tikiu, kad mes tai pratęsime ir esame pasiruošę bet kokiems iššūkiams“.

„Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė:

„Pasaulis yra ant permainų slenksčio, todėl turime skubėti sukaupti kuo daugiau esminio turto, kurio galime – intelekto. Startuolių industrija Lietuvoje stiprėja ir auga, technologinės galimybės dar niekada nebuvo tokios prieinamos, tad turime užtikrinti, kad numatomą potencialą pateisinsime. Maža to, verslai, sugebėję išlikti net ir krizių laikotarpiu, turi tendenciją iššauti aukštyn kartu su ekonominiu pakilimu, todėl startuolių kūrėjams labai noriu palinkėti kantrybės. Tikėkite svajonėmis, jos tampa realybe – kaip ir vienaragiai“.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė:

„2023 metus pasitikome tikėdamiesi, kad svarbiausi darbai verslo klimatui Lietuvoje gerinti bus tęsiami, nepaisant visų pasaulį ir šalį užklupusių iššūkių. Su nekantrumu laukėme ir mokesčių reformos, palankių skrydžių verslui, investicinės sąskaitos įteisinimo. Ne visiems mūsų lūkesčiams buvo lemta išsipildyti. Bet judėjimo tinkama linkme būta. Todėl šiuos metus verslui esame linkę vertinti palankiai.

Tarp tų lūkesčių, kurie liko nepatenkinti, pirmiausiai yra investuotojų raginimas sudaryti sąlygas aukštos pridėtinės vertės verslo plėtrai Lietuvoje. Pagrindinis daugelio užsienio investuotojų motyvas plėsti veiklą mūsų šalyje yra aukštos kvalifikacijos talentai. Tačiau matyti, kad sprendimai dėl progresinio 32 proc. tarifo sumažinimo nebus priimti. Ar galime tikėtis, kad tai nutiks kitąmet? Sunku pasakyti – turint omenyje, kad ateinantys metai yra rinkimų sezonas, racionalių valdžios sprendimų tikėtis tampa kiek sudėtingiau“.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė:

„2023 metais pavyko susitarti dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Gaila, kad nepavyksta susitarti, kad ta kolektyvinė sutartis būtų visam valstybės valdomam sektoriui. Pavyko atstovėti „Lifosos“ darbuotojus. Su nerimu laukiame valstybės sektoriaus reformos – įdomu, kaip bus perskaičiuojami atlyginimai, koeficientai, kad atlyginimai nesumažėtų. 2024-aisiais vyks derybos dėl greitosios pagalbos darbuotojų kolektyvinės sutarties.

Nerimą kelia kai kurios įmonės, ar jose žmonės turės darbą, pavyzdžiui, tekstilės sektoriuje. Siuvimo įmonės šiandien užsakymų turi, o kitą dieną jų nėra. Nepasirašyta socialinių darbuotojų šakos sutartis – persikelia tas darbas į 2024-uosius“.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis:

„Aš manau, kad jie buvo gerokai geresni negu tikėjomės, nes visi tikėjomės labai blogų metų, bet bendrąja prasme jie pranoko mūsų neigiamus lūkesčius. Eilinį kartą mūsų verslas ir ekonomika parodo, kad mes esam pakankamai atsparūs tiems iššūkiams, kad daugelis Vakarų Europos ekonomikų traukiasi, mes vis dėl to dar sugebam išlaikyti ir eksporto apimtis, mes sugebam išlaikyti ir žemą nedarbo lygį, tai aš sakyčiau, mes pasitinkam Naujus metus labiau su pozityvesnėmis nuotaikomis.

Mes turim kitais metais trejus rinkimus ir yra tam tikras įsitempimas verslo, ar neateis politikai su tam tikrais sprendimais, tiek kadencijos pabaigoj, tiek naujos kadencijos pradžioje. Tai sakyčiau, jeigu šitie faktoriai susivaldys, tai tikrai kiti metai bus geri metai, bet bet koks pliusas yra pliusas, o ne minusas“.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas:

„Galima vienareikšmiškai sakyti, kad po neblogų 2022 metų 2023-ieji – kritimo metai. Nuo metų pradžios iki pabaigos įkainiai krito, pasigirti uždarbiais transporto įmonės negalės, kažkas patiria ir nuostolių.

Pagrindinis lūkestis toks – kad būtų nuspėjama reguliacinė aplinka, tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos, kad sektorius ir verslas galėtų prognozuoti ir daryti kažkokius strateginius ėjimus į priekį bent keliems metams. Antra – kad susibalansuotų ir susireguliuotų ekonominė situacija, kad nebūtų finansinių perturbacijų, įvairiausių įkainių šokinėjimų“.

„Bitė Lietuvos“ generalinis direktorius Gintas Butėnas:

„2023 metai buvo kainų kilimo, brangios elektros, atlyginimų augimo bei rekordinių investicijų metai. Nepaisant to, į ryšių tinklus ir kokybės gerinimą klientams investuojame 100 mln. eurų. Tai leidžia pasiekti, kad „Bitės“ naujos kartos 5G tinklu jau gali naudotis daugiau kaip 1,5 mln. lietuvių. „Bitės“ daiktų internetu jau naudojasi daugiau kaip 1 mln. žmonių visoje Lietuvoje. Dažnas nežino, kad kokybišką ryšį jūsų elektros ar vandens skaitiklyje užtikrina būtent „Bitė“.

Tradicinėse telekomunikacijų paslaugose augti tapo sudėtinga, tad 2024 metais ateitį siejame su 5G namų internetu, televizija namams „Go3“, IT paslaugomis verslui bei daiktų interneto paslaugomis. Aktyviai investuosime į kokybę bei infrastruktūrą ir kitąmet“.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis:

„Iš ekonominės pusės tikrai metai buvo geri ir metų pabaigoje atsirado stabilumas, nebešokinėja prekių kainos, savikainos, nusistovėjo žaliavos, nebėra kažkokių ryškių šuolių. O psichologine prasme tai, manyčiau, nėra labai daug džiugesio. Įvykiai Ukrainoje, Izraelyje, Palestinoje tikrai nedžiugina. Jei tų įvykių nebūtų, manyčiau, daugelis įmonių žymiai drąsiau investuotų, nes ilgesnėms investicijoms tikrai šie įvykiai trukdo.

Dėl vartojimo, tai pagrindinis rodiklis yra žmonių pajamos – jeigu jos pradeda mažėti, tai automatiškai vartojimas mažėja. Bet šiais metais matome vidutinį pajamų kilimą, jeigu neklystu, bus apie 10 procentų. O dėl kitų metų – ar žmonių pajamos pradės stovėti, ar toliau kils – mano asmenine nuomone, jos kils, bet jau ne tiek, kiek paskutinius penkerius metus“.

„Aprangos“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas:

„Nežiūrint geopolitinės įtampos, neapibrėžtumų įvairių, trapių vartotojų nuotaikų, mes visumoje turėjome puikius metus, geresnius nei prognozavome. Mūsų apyvartos augimas per 11 mėnesių buvo dviženklis, kas yra mums geras pasiekimas.

O kitais metais, manome, kad situacija turėtų išlikti panaši, matyt, tikimės augti – skelbėme apie planuojamą apyvartos augimą 8 procentais. Situacija, aišku, yra trapi ir ekonomikos augimas yra labai nedidelis arba iš viso jo nėra, mes matome kol kas pakankamai stabilius savo rezultatus ir tikimės toliau tokius išlaikyti“.

Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas:

„Metus vertinu labai gerai. Mes negalime šiandien koncentruotis vien į skaičių, kuris apibrėžia krovą. Šis skaičius, žinoma, yra mažesnis negu buvo, matome tą kritimą: Rytų kroviniai – 80 procentų Rusijos, maždaug 85 procentai Baltarusijos. Bet esminis, pats geriausias dalykas yra, kad šiemet buvo pačios didžiausios investicijos padarytos Klaipėdos uoste. Visą laiką, kada buvo investuojama, uosto krova ir pajėgumai augo ir šiuo metu – lygiai tas pats, tai mes tikrai džiaugiamės šiomis investicijomis, 100 milijonų eurų.

Konteineriai antrus metus iš eilės pasiekė milijoną TEU, tai jau rodo, kad tai – ne atsitiktinumas, o iš tikrųjų faktas, tikimės kitais metais dar padidinti. Šiandien veidą sukame į Vakarus, krovinį gauti iš ten, esame uostas labai gerai išvystytas regione ir tikslas yra aptarnauti ne tik Lietuvos rinką, bet aptarnauti viso Baltijos regiono rinką. Žinoma, konkurencija yra aštri, sudėtinga“.

„Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Kęstutis Šlama:

„Mūsų lūkestis vienas – kad būtų rasti sprendimai, kurie sudarytų sąlygas atnaujinti gamybą, o darbuotojai išsaugotų darbo vietas“.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika:

„Praėjusius metus vertiname kaip gerus, po sudėtingų 2022-ųjų jie buvo kaip stabilumo metai. Uosto kompanijos jau mato tą vaizdą, kas dabar laukia mūsų. Pagrindas, ant kurio šiandien stovime, leis mums laugti kitais metais: pasiekėme dugną, toliau jau nėra kur kristi, dabar reikia tik dėti pastangas ir augti.

Jeigu 2022 metai buvo šokas ir visi buvo sukrėsti, galvojo, ką daryti toliau, nežinojo, kas laukia ateityje, tai šokas praėjo, padarėme viską, kad suvaldytume situaciją ir tikimės stabilumo bei nuosaikaus augimo“.

Krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė:

„Besibaigiančius metus mes turbūt galėtume įvardyti kaip turbulencijos metus. Vis dar išliko daug neapibrėžtumo, daug pokyčių, daug įvairių sprendimų. Ko labiausiai pasimokėme iš šių metų, tai lankstumo. Tęsdami tas lankstumo pamokas žvelgiame į 2024 metus – mūsų tikslas yra fokusas į klientą.

Jau 2023 metais žengėme keletą kitiems metams labai svarbių žingsnių – paskelbėme elektrinių lokomotyvų bei grūdinių vagonų pirkimus. Visa tai irgi yra daroma dėl klientų. Mes siekiame, kad jie būtų patenkinti mūsų paslaugomis, todėl atnaujiname savo parką, kartu judėdami link žaliojo kurso.

2024 metais stengsimės toliau išlaikyti stabilią intermodalinių pervežimų plėtrą. Toliau vystysime šiandien klientams siūlomus maršrutus tarp Lietuvos ir Lenkijos, tarp Lietuvos ir Vokietijos, taip pat planuojame atidaryti kitus maršrutus, apie kuriuos papasakosime kitais metais.

Autoriai: Sniegė Balčiūnaitė, Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, Goda Vileikytė / BNS

ŪP portalo koliažas