Vertikalusis ūkis – dabarties ir ateities žemdirbystė

Mariau, papasakokite, kaip kilo min­tis įkurti vertikalųjį ūkį. Nuo ko viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo po studijų Italijoje. Esu baigęs maisto technologijas, tad maisto temos man artimos, ir vis pamatydavau in­formacijos apie vertikalųjį ūkį. Perskaičiau keletą straipsnių apie želmenų auginimą ir mane tai labai įtraukė. Maniau, kad grįžęs į Lietuvą pradėsiu auginti želmenis. Aišku, atsirado žmonių, kurie tai padarė pirmiau. Nors ir patys pradėjome auginti želmenis, nenorėjome apsiriboti vien tik jais, reikėjo ir prieskoninių žolelių. Taigi ir ėmėmės vertikaliojo ūkio.

Kas yra vertikalusis ūkis? Kuo jis skiriasi nuo įprasto?

Vertikaliojo ūkio sąvoka mažai kuo skiriasi nuo įprasto ūkio: įprastame au­ginama vienu aukštu (ant žemės), o vertikaliajame – keliais. Patalpose, kur esame įsikūrę, mus riboja tik lubos, kurių aukštis 4,5 m. Tokiame aukštyje telpa penkios lentynos. Vadinasi, turime penkis aukštus. Vertikaliojo ūkio esmė – išnaudoti visą auginimo plotą į viršų ir sutaupyti vietos. Todėl galima ūkininkauti mieste ar priemiestyje, kur yra didelė koncentracija žmonių ir jiems būtų galima tiekti kuo šviežesnį maistą.

Ko reikia tokiam ūkiui: specialių lentynų, apšvietimo, laistymo sistemų?

Aišku, privalu įrengti lentynas, me­talines konstrukcijas, auginimo stalus, laistymo, apšvietimo, klimato kontrolės, kompiuterizuotas valdymo sistemas. Iš tikrųjų tai nėra pigesnis auginimo būdas. Jei lyginsime lysves žemėje ir vertikalųjį ūkį, savo reikmėms užsiauginti darže ant žemės pigiau. Bet reikia turėti omenyje, kad derlius bus tik vasaros metu.

Yra pramoninių šiltnamių, bet šaltuoju periodu reikia daug pinigų patalpoms šildyti, dar elektros išlaidos. Dauguma naudoja senos technologijos auginimo lempas, kurios energiškai neefektyvios. Apšildyti, tarkime, 25 a šiltnamį esant –10 °C tikrai didelės sąnaudos. Mes savo sandėlyje palaikome reikiamą temperatū­rą, sutaupome, nes naudojame naujausias LED apšvietimo technologijas.

Kokie tokio ūkio pranašumai ir trū­kumai? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Pranašumų tikrai yra. Pirmiausia – taupome žemės plotą, gėlą vandenį. Dalis vandens sugrįžta į talpyklą. Patalpos vėdinamos rekuperacine sistema, tad dalį vandens taip pat grąžina. Nesame priklausomi nuo saulės, aplinkos sąlygų, nenaudojame pesticidų, herbicidų, nes neturime problemų dėl kenkėjų. Taip pat galime pagaminti daugiau produkcijos ir ištisus metus garantuoti aukščiausią kokybę.

Su nedideliais iššūkiais susiduriame kiekvieną dieną: genda jutikliai, kuri nors sistema sustoja ir pan. Aišku, didžiausia problema yra investicijos, nes tai didelių išlaidų reikalaujantis ūkininkavimo būdas, palyginti su kitais metodais, juk reikalinga speciali infrastruktūra, technika ir pan.

Ar auginate tik prieskonines žoleles? Ar tokiu būdu galima auginti daržoves?

Šis klausimas yra dažniausias. Žinoma, kad galima auginti ir kitas daržoves. Yra pavyzdžių, kaip Azijos šalyse taip auginamos braškės, taip pat mačiau, kad viena kompanija Singapūre augina šilauoges, agurkus, pomidorus, paprikas. Užauginti galima viską, tačiau tai bran­giai kainuoja. Kad pradėtume auginti ir daržoves, reikėtų didelių investicijų. Kadangi agurkai ar pomidorai auga į viršų, jiems būtinas aukštis, vadinasi, tektų įsigyti galingesnių lempų, aukštesnių lentynų. Mūsų sprendimas buvo pradėti nuo prieskoninių žolelių, bet tikimės, kad netolimoje ateityje auginsime ir salotų.

Kokias žoleles lietuviai labiausiai mėgsta?

Mėgstamiausi bazilikai, kalendros, mėtos ir pipirmėtės, turime ir petražolių.

Ar vertikaliajame ūkyje užauginti produktai yra sveiki, ekologiški?

Ekologiškais šių produktų kol kas va­dinti negalime, nes neturime sertifikato. Lietuvoje šis auginimo būdas suprantamas kaip neekologiškas, deja, nežinau, kodėl. Pagal dabartinius standartus viskas, kas ekologiška, turi augti žemėje.

Mūsų produktus vadinu tvariais, nes nenaudojame herbicidų, pesticidų. Nau­dojame vieną penktąją rekomenduotinų trąšų normos. Tačiau taikome alternaty­vas – sapropelį. Tai yra iš Lietuvos ežerų dugno išgaunama organinė trąša, kurią sumaišome su savo auginimo substratu, durpėmis.

Pats atlikau prieskoninių augalų ty­rimus. Nustebau dėl rezultatų. Visiems maisto produktams yra nustatyti kokybės rodikliai. Pavyzdžiui, ES reglamentuoja leistinus maksimalius nitratų ir sunkiųjų metalų kiekius. Mūsų auginamose žolelėse yra 100 kartų mažiau nitratų ir sunkiųjų metalų nei rekomenduotinos minimalios ES normos.

Ar sekate pasaulio rinką? Kaip ši sritis vystosi svetur?

Viskas prasidėjo 2016–2017 m., kai vie­na vokiečių kompanija sukirto rankomis su kitu Vokietijos mažmeninės prekybos tinklu ir pasižadėjo pastatyti įrangą pre­kybos centruose. Nuo tada vertikaliojo ūkio rinka pradėjo augti. Lietuvoje kol kas yra tik atgarsiai, pagrindinis veiksmas vyksta Vakarų Europoje, Amerikoje, Azijoje. Investuojami didžiuliai pinigai. Pavyzdžiui, vokiečių kompanija „Infarmas“ į šią sritį yra investavusi daugiau nei 1 mlrd. eurų. Amerikoje taip pat nemažai investuojama. Rinka auga.

Mums, lietuviams, sunku suprasti, kodėl vertikalieji ūkiai yra reikalingi ir svarbūs, nes turime daug žemės ploto. Išvažiuoja­me iš miesto – ir vien laukai. Bet kitose pasaulio vietose žmonės gyvena šalia vieni kitų, yra didžiulių miestų, kurie vis plečiasi. Normalu, kad galvojama, kaip gauti kuo šviežesnio maisto, kad nereikėtų laukti, kol atveš iš Ispanijos ar kitur. Kol daržovės pasiekia galutinį vartotoją, pra­eina maždaug savaitė, iššvaistoma daug laiko, degalų, pinigų. Žmonės pradėjo galvoti, kaip šviežių daržovių užsiauginti patiems ištisus metus.

Ar galima sakyti, kad vertikalusis ūkis – ateities vizija?

Sakyčiau, kad tai jau dabartis. ES griežtins CO2 reikalavimus, vadinasi, bus brangiau atsivežti daržovių, brangs degalai. Mūsų technologija ilgainiui at­pigs, tad manau, kad atsiras daugiau norinčiųjų taip ūkininkauti. Juk nerei­kia traktorių, specialių žemės įdirbimo agregatų. Mūsų principas panašus kaip fabrike: prieskonines žoleles auginame atskiruose vazonuose, kuriuos galima pristatyti tiesiai žmonėms.

Ar įmanoma vertikalųjį ūkį susikurti savo reikmėms namuose?

Viską įmanoma padaryti, bet reikia daug darbo, pastangų ir skirti nemažai finansų. Manau, įdėjus begalę darbo, gali praeiti noras kažką auginti namuose (juokiasi). Jei norite užsiauginti keletą salotų, investuoti neverta, tai labiau skirta tiems, kurie mąsto apie didesnius ūkius.

Kokie Jūsų ateities planai?

Šiuo metu norime visą Lietuvą aprūpin­ti savo produkcija. Artimiausiais metais, jei pavyks, galvojame apie didelio fabri­ko statybą. Svajojame tapti vieninteliai Šiaurės Rytų krante. Ar pavyks, parodys laikas (šypsosi).

„Rasų“ korespondentė Aurelija USACKĖ

Mariaus Krutulio nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.