Viceministras: birželį paaiškės parama nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams

„Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį. Šie duomenys leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmo aktyvavimo ir kitų tolesnių veiksmų, skirtų nukentėjusiems ūkininkams“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė Gediminas Tamašauskis. 

Pasak jo, apie situaciją Lietuvoje ministerija informavo ir Europos Komisiją tikintis, kad šis klausimas bus svarstomas ir „priimti tam tikri sprendimai Lietuvai“.

„Pavasarinės šalnos kuo toliau, tuo labiau tampa vis dažnesnis reiškinys ir daro vis didesnį poveikį Lietuvos žemės ūkiui, ypatingai sodininkystei, uogininkystei, tam tikriems žieminių augalų pasėliams. Šių metų situacija išryškino ūkininkų pažeidžiamumą ir būtinybę iš valstybės pusės reaguoti skubiai“, – kalbėjo viceministras. 

Anot jo, kol kas iš 43 atsakiusių savivaldybių nė viena nenumato skelbti ekstremalios situacijos, tačiau G. Tamašauskis neatmeta, kad situacija gali pasikeisti. 

„Daugiausia prašymų ir didžiausi plotai fiksuoti Vilkaviškio rajone, yra pateiktas 21 prašymas dėl 314 hektarų, taip pat 18 prašymų dėl nušalusių plotų yra Jurbarko rajone, Kaišiadoryse, Šakiuose, Anykščiuose ir kitose savivaldybėse“, – vardijo viceministras.

Pasak G. Tamašauskio, kol kas ūkininkai kreipiasi daugiausiai dėl nušalusių uogų, sodų, daržovių, rapsų. 

Paramos tvarka, anot viceministro, priklausys nuo to, ar valstybės lygiu bus paskelbta ekstremali situacija, ar bus naudojamos valstybės pagalbos lėšos, o gal pavyks išsiderėti ir gauti paramą iš Europos Komisijos.

G. Tamašauskio teigimu, už 2024 metais šalnų padarytą žalą sodams ir uogynams numatyta skirti 1,3 mln. eurų kompensacijų, jos bus išmokėtos pagal valstybės pagalbos taisykles: „Tai ilgas procesas, taisykles dar reikė suderinti su savivaldybėmis bei su Europos Komisija“.

Anot jo, šiuo metu ūkininkai vis dar gali teikti paraiškas dėl pasėlių draudimo paramos – įmokų kompensavimui šiemet skirta 6 mln. eurų ES ir kiek daugiau nei 6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos. 

„Akivaizdu, šalnų grėsmė nėra atsitiktinis reiškinys, dėl klimato kaitos didėja ekstremalių orų dažnumas, intensyvumas, todėl manome, kad labai svarbu remti tikslines investicijas, nukreiptas į prevencinių priemonių diegimą“, – teigė G. Tamašauskis.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas trečiadienį sakė, kad užsitęsusios šio pavasario šalnos, pirminiais vertinimais, sunaikino apie 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus. 

Kaip BNS anksčiau teigė uogų augintojai, ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau jo dėl vėliau įsivyravusių šalnų praktiškai nebebus.

Ūkininkai prašo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu

Nuo pavasarinių šalnų itin nukentėję ūkininkai prašo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Jų teigimu, tai itin svarbu, kad jie galėtų laikinai atidėti įsipareigojimus ir užsitikrinti finansinį stabilumą. 

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Indrė Lukoševičienė sako, kad šalnos padarė didelę žalą atvirame grunte auginamoms daržovėms. Jos duomenimis, kai kuriuose ūkiuose pasėliai, pavyzdžiui, bulvių ir smidrų, visiškai sunaikinti.

„Šiaurės Lietuvoje ūkiai 100 proc. paveikti šalnų. Prašome paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją visos šalies mastu, kuri suteiktų ūkininkams galimybę laikinai atidėti ir koreguoti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, siekiant užtikrinti sektoriaus veiklos tęstinumą ir finansinį stabilumą“, – komitete sakė I. Lukoševičienė. 

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad esant tokioms gamtinėms sąlygoms lietuviškų ankstyvųjų bulvių bus mažiau nei įprastai, dėl to padidės importas.

„Baiminamės, kad kilmės klastojimo atvejų bus daugiau nei įprastai, nes vartotojai mėgsta lietuvišką produktą ir ypatingai laukia ankstyvųjų bulvių.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius taip pat pritarė, kad būtų skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija. Jis teigė, kad daugybė ūkininkų patyrė nuostolių, sudėtinga situacija ir uogininkams, kurie prarado daugiau nei pusę derliaus, bei obuolių augintojams.

„Dar labiau neramina, kad tradicinės kultūros, kaip rapsai ar javai, irgi matome nušalimus“, – komitete teigė jis. 

„Turim ekstremumą, kurio nematėme daug metų ir neramina tas, kad jau treti ar ketvirti metai iš eilės kartojam, kad didėja vis daugiau žalų, reikia galvoti dėl kompensacinio mechanizmo. Prašytume valstybės mastu ekstremalios situacijos paskelbimo“, – pridūrė jis. 

Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė taip pat pabrėžė, kad obuolių derliaus šiemet gali būti tik apie 10 proc., vyšnių ir trešnių visai nebus. Ekstremali situacija, anot jos, padėtų augintojams „kvėpuoti“.

Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis teigė, kad ministerija gali siūlyti Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu, kai bent dvi savivaldybės jas yra paskelbusios. Savivaldybė gali tą padaryti, jei pažeista daugiau nei 10 hektarų ploto.

Autorė Erika Alonderytė-Kazlauskė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.