Vienos bulvės – kugeliui, kitos – net desertui: ar žinote, kurias rinktis?

„Bulvės sudaro didžiausią lietuviškų daržovių pardavimų dalį, o šiemet jų paklausa dar labiau išaugo. Pastarąjį mėnesį – rugsėjį – jų pardavėme net 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau parduotuvėse pirkėjai gali rinktis ne tik iš šviežio, kokybiško vietos ūkininkų derliaus – lentynose yra ir iš kitų šalių atkeliaujančių bulvių bei įvairių jų veislių. Renkantis pravartu žinoti jų savybes ir kam jos labiausiai tinka – tuomet įsigytas bulves bus lengviau panaudoti, o ruošiamas patiekalas pavyks būtent taip, kaip tikitės“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

„Laura“ ar „Vineta“? Skirtumas svarbesnis, nei gali pasirodyti

Nors iš pirmo žvilgsnio skirtingų veislių bulvės gali atrodyti panašiai, paruoštos jos skiriasi tekstūra, skoniu ir tuo, kaip gerai išlaiko formą. Vienos verdamos išlieka tvirtesnės, kitos puikiai tinka tarkuotų bulvių patiekalams, o dar kitos yra universalios ir praverčia ruošiant įvairiausią maistą. „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė bei „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė pasakoja, kuo pasižymi populiarios bulvių veislės ir kur jas geriausia panaudoti.

„Laura“ bulvės išsiskiria raudona odele, sodriai geltonu minkštimu, yra miltingos ir turi daugiau krakmolo. Anot J. Sabaitienės, būtent dėl šių savybių jos puikiai tinka lietuviškai klasikai – kugeliui ar bulviniams blynams. Norint šiems patiekalams suteikti daugiau skonio, į kugelio masę galima įmaišyti keptų svogūnų, o dalį jų pakeisti porais – jie suteiks švelnesnio saldumo. Bulvinius blynus galima patiekti ne tik su įprasta grietine, bet ir grietinės bei krienų padažu ar obuolių tyre, kuri gerai atsveria riebumą. „Laura“ bulvės taip pat tinka trinti, skrudinti ir kepti, o sodriai geltona jų minkštimo spalva patiekalams suteikia ir patrauklią išvaizdą.

„Vineta“ bulvės turi geltoną odelę ir šviesiai geltoną minkštimą. Anot J. Sabaitienės, šios veislės bulvėse yra vidutinis krakmolo kiekis, todėl jų tekstūra gana miltinga. „Vineta“ tinka kepti ir skrudinti, ruošti salotas, traškučius, sriubas bei daržovių troškinius, iš jų galima gaminti ir bulvių košę. Dėl tokio plataus panaudojimo tai ypač praktiškas pasirinkimas, kai iš anksto dar nežinote, ką gaminsite.

„Norint iš bulvių paruošti ką nors įdomesnio, verta išbandyti šiltas vokiško stiliaus bulvių salotas. Dar šiltas virtas bulves supjaustykite griežinėliais ir sumaišykite su garstyčių, obuolių acto, aliejaus bei smulkintų svogūnų padažu. Šiltos bulvės geriau sugeria padažo skonį, todėl prieš patiekiant salotoms leiskite kelias minutes pastovėti, o pabaigoje jas galima pagardinti šviežiais krapais ar laiškiniais česnakais“, – pataria „Iki“ kulinarijos šefė J. Tamoševičienė.

Kai svarbu, kad bulvės nesubyrėtų: kur panaudoti „Agata“ ir „Cherrie“

Geltonosios „Agata“ bulvės turi šviesiai geltoną minkštimą ir, anot J. Sabaitienės, verdamos išlieka gana tvirtos. Todėl jos ypač tinka patiekalams, kuriuose norisi išsaugoti bulvės formą. Jas galima derinti su garstyčių, citrinų sulčių ir alyvuogių aliejaus padažu – juo geriausia pagardinti dar šiltas bulves, kad skoniai geriau susijungtų.

Rausvosios „Cherrie“ bulvės, kaip ir „Agata“, verdamos gerai išlaiko formą, tačiau jas išskiria raudona odelė, pailga forma ir šviesiai geltonas minkštimas. Anot J. Sabaitienės, ši veislė pasižymi ir kiek kitokiu skoniu – jis subtilus, šiek tiek saldesnis, gali priminti riešutus ar kaštainius. Todėl jų skonio nebūtina užgožti sudėtingais padažais – pakanka paprastų priedų, pavyzdžiui, česnakinio sviesto ir šviežių krapų.

„Jeigu bulves norite iškepti itin traškias, prieš dėdami į orkaitę jas trumpai apvirkite, nupilkite vandenį ir kelias minutes palikite puode be dangčio, kad pasišalintų drėgmės perteklius. Tuomet apšlakstykite aliejumi ir lengvai apibarstykite bulvių arba kukurūzų krakmolu – kepant jis padės suformuoti traškesnę plutelę. Kepkite gerai įkaitintoje orkaitėje, o įpusėjus kepimui apverskite, kad bulvės tolygiai apskrustų“, – pataria „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė.

Ne tik garnyrams: saldžioji bulvė gali atsidurti ir deserte

Saldžiosios bulvės išsiskiria ryškiai oranžiniu minkštimu ir natūraliai salstelėjusiu skoniu. Jos turi gerokai daugiau vitamino A nei paprastos bulvės, taip pat vitamino C ir skaidulų. Būtent salstelėjęs skonis suteikia joms daugiau panaudojimo galimybių: saldžiąsias bulves galima kepti, trinti, dėti į sriubas ar troškinius, taip pat naudoti kepiniams ir desertams – jų tyrė suteikia kepiniams drėgmės, gerai dera su šokoladu, kakava ar cinamonu. O jeigu ruošiant nesaldžius patiekalus norisi jų saldumą atsverti, verta rinktis ryškesnius skonius – aitriąją ar rūkytą papriką, česnaką, kuminą, imbierą ar rūgštesnius padažus.

„Saldžiąsias bulves galima panaudoti, pavyzdžiui, greitiems šokoladiniams keksiukams. Jiems reikės 200 g virtos arba keptos saldžiosios bulvės tyrės, 2 kiaušinių, 100 g juodojo šokolado, 60 g miltų, 2 šaukštų kakavos ir 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių. Ištirpintą šokoladą sumaišykite su saldžiųjų bulvių tyre ir kiaušiniais, tuomet įmaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Masę paskirstykite į keksiukų formeles ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 18–20 minučių“, – receptu dalijasi „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė.

„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija