Vilką minim, vilkas čia: šįkart atėjo tiesiai į avidę

Specialus aptvaras avims – lengvai įveikiamas vilkui

Tokios baisios nakties, kokia buvo iš ketvirtadienio į penktadienį, tikrai nesitikėjo Stebuliuose (Lazdijų r.) ūkininkaujantis ūkininkas Mantas Jančiukas. Vilkas „darbavosi“ jo avidėje. „Kalbėti apie tai būtina, nes tai yra avininkystės ūkių naikinimas ir gyvulių kankinimas. Ar vilkai turi tvartuose draskyti mūsų gyvulius? Tikrai ne“, – įsitikinęs M. Jančiukas.

Ūkininko apmaudas juo didesnis, kad avių augintojas buvo investavęs į apsaugą nuo plėšrūnų.  

„Buvau pirmasis, kuris prieš 4 metus pasinaudojo parama: įsigijau aptvarus saugotis nuo vilkų. Tą naktį buvo pajungtas 1,23 m elektrifikuotas tinklas. Aišku, geriau saugotis šiuo tinklu nei paprastu piemenuku, bet panašu, kad jis labai lengvai peršoktas, niekur net nenuverstas vilko, kuris 2 valandas draskė gyvulius tiesiog tvarte ir aplink jį“, – pasakoja Mantas. Jis priduria, jog buvo matęs užsienyje užfiksuotų vaizdų, kad tokia tvora įveikiama plėšrūnų. Dabar ūkininkas tuo įsitikino savo ūkyje, po vilko išpuolio atidžiai apžiūrėjęs tvorą: vilkas ją tikrai peršokęs.

Avys tvarte visada uždaromos nakčiai. „Tik dabar kokius du kartus palikome duris atviras, kai orai atšilo. Bet kad ateis vilkas kieman, nė pagalvoti negalėjome. Prie pat lauko tualetas yra, mes per dienas kieme darbuojamės, juk sako, kad žmogaus kvapo bijo. Pasirodo, kad visai nebijo. Dabar jau sutemus, bijosiu ir į kiemą išeiti, ir į tualetą nueiti“, – neslepia Manto mama Rita Sabestinienė. Įvykio sukrėsta moteris negali net žiūrėti vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip vilkas be gailesčio skerdžia jų puoselėjamus gyvūnus.

Apkramtytas veislinis avinas ir kitos avys

Papjautos 3 avys ir ėriukas. „Viena dar buvo neapsiėriavusi. Tad pateikiau atvykusiai komisijai kergimo dokumentus. Dvi jau apsiėriavusios. O tą mažiuką tik krimstelėjo, ir po jo“, – skaičiuoja nuostolius ūkininkas. Tiesa, kokio dydžio bus paskaičiuota kompensacija – dar neaišku, mat ji bus skaičiuojama pagal naują metodiką.

Tačiau už apkramtytas avis kompensacijos nebus, o pasekmes ūkininkas pamatys tik vėliau.

„O kiek tokių apkramtytų, vaikytų ar iškankintų! Dabar stebiu jas: kartais ėda, kartais ne“, – guodžiasi ūkininkas. Baiminasi ir dėl avino – reproduktoriaus.

„Didžiulis mano avinas, tačiau ir jį vilkas sužeidė: sugebėjo pagriebti už sėklidžių. Perkando ar perdrėskė. Galvoju, kad tik nebūtų tokia situacija, jog mano grynaveislis avinas bus jau netinkamas reprodukcijai. O aš sužinosiu tai, tik rudenį, kai bus vada“, – nuogąstauja ūkininkas.

Jis svarsto, kad vilkas kokį nors ėriuką galėjo nusinešti. Dabar ūkininkas tiksliai pasakyti negali, kadangi banda didelė – daugiau kaip 100 augintinių, tad sugaudyti visus mažus ėriukus ir suskaičiuoti – sudėtinga.

Avių augintojui apmaudu, nes nukentėjo ne tik jo paties avys. „Taip išėjo, kad dvi papjautos avys – mano, o dvi – mano draugės, mat buvau parsivežęs ėriavedes į šį tvartą, kadangi daugiau vietos. Tad nuostoliai – dviem ūkiams“, – pasakoja M. Jančius.

Ūkininkas stebisi tokiu vilko azartu: „Gal senas koks, gal koks atsiskyręs?“

Neatbaido nė šviesa

Manto ūkyje pilkiai avis išpjauna ne pirmą kartą. Praėjusį kartą tai buvo nutikę ir prieš ketverius ar penkerius metus. Tada ūkininkas manė, kad avims parlėkus į tvartą ir užsidegus šviesai, vilkas išsigando ir pasišalino.  

Dabar ūkininkas įsitikino, kad šviesa plėšrūno neatbaido, jis gali siautėti kiek širdis geidžia.

Avidėje sumontuotos vaizdo kameros užfiksavo vilko kruviną puotą. Mantas ją paviešino socialiniuose tinkluose. Kaip pats sako – reikia, kad žmonės pamatytų, kaip yra iš tikrųjų. Tiesa, sulaukė ir tam nepritariančių komentarų, esą nereikėtų rodyti tokio negatyvo. „Bet jei nerodome, tai visiems atrodo, kad viskas gerai: vilkai žalos nedaro“, – pastebi pašnekovas.

14 metų avininkyste užsiimantį ūkininką, moko ūkininkauti

Šeštadienį pakalbintas Mantas sakė, kad kamerą pajungė ir kieme: stebi teritoriją. Kol kas pilkis nesugrįžta. „Matyt, sotus. Suaugusios avies kumpius suėdė. Tikėtina, sotus“, – svarsto avininkystės ūkio savininkas. Vilkas dar nesugrįžo – užtat lapė, peršokusi išgirtąją tvorą, jau vaikštinėja po kiemą.

Anot ūkininko, jau prieitas liepto galas. „Man įstrigęs tas faktas, kad Prancūzijos plotas didesnis nei Lietuvos 10 kartų, o ten vilkų toks pats skaičius kaip Lietuvoje. Atėjo toks laikas, kai avys jau negalės ganytis pievose. Ar aš pastatysiu kiekvienoje savo ganykloje po tvartą? Tikrai ne ir nereikia fantazuoti. O mano pievų yra ir prie miškelių. Kas bus, kai reiks išginti į laukus? Jei dabar dar avys prie namų, o vilkas jau atėjo į kieme esančią avidę“, – kalba ūkininkas.

Kita vertus, uždaryti vasarą per karščius tvarte avių negalima. Tai būtų gyvūnų kankinimas.

„Negi avis reiks laikyti uždarytas tvartuose ir vasarą? Juk jos eina į ganyklą ir naktį apie 3 valandą. Paėda ir ryte apie 7 valandą jau pareina į tvartą ar pavėsį. Praktiškai visą dieną praleidžia tvarte, o paėsti vėl išeina tik vakarop, kai atvėsta. Ar nakčiai reikia uždaryti? Tikrai ne, nes avys irgi turi turėti galimybę mėgautis grynu oru. O ką kalbėti apie ganymąsi ir gyvūnų gerovę“, – mintimis dalijasi ūkininkas. Jam bus jau labai nedrąsu ginti avis į tolimas ganyklas, nes iš jų kas vakarą parsivaryti avis – nerealu.

Mantui pataria avių apsaugai įsigyti ir šunų, tačiau tai būtų susiję su papildoma rizika.

„Turiu Azijos aviganį. Galėčiau ir daugiau jų nusipirkti. Bet kokia tvora man jį užtverti su tomis avimis? Įsivaizduokite, kokia man atsakomybė. Jei laukinis žvėris išvers tvorą, paleis  šunis, o šie užpuls svetimą žmogų. Tai aš dar į kalėjimą pakliūsiu ar man, kaip žmonės sako, „ant sąžinės bus“. Šie šunys juk ne pūkuotukai, kad svetimam žmogui būtų draugai“, – paaiškina ūkininkas. Pasak jo, toks įvykis užsienyje jau nutiko – avis ganęs šuo užpuolė dviračiu važiavusią moterį. Ūkininkas įsitikinęs, kad tokie šunys praverstų teritorijose, kur mažai gyventojų arba jų visai nėra. Dabar gi jo avys įkurdintos pačiame Stebulių kaimo centre. Kita vertus, žinomas ne vienas atvejis, kai vilkai sudrasko ir šunis.

Po šio neeilinio įvykio ūkininkas išgirdo įvairių nuomonių ir pasisakymų. Keisčiausia, kad Mantą, avininkyste užsiimantį jau 14 metų, ūkininkavimo praktikos moko miestiečiai arba tie, kurie apie ūkininkavimą yra kažką skaitę.

„Per tiek metų nesusilaukiau tiek visokių komentarų, kaip šįkart. Ir vegetarai, ir miškų saugotojai – visokio plauko komentatoriai „auklėja“ mane, moko ūkininkauti dažnai apie tai neturėdami jokio supratimo, paskaitę kažką kažkur, perša savo nuomonę lyg jie geriausia tai išmano“, – stebisi Mantas.

Ūkininkas abejoja, ar bus kreiptasi dėl leidimo probleminiam vilkui sumedžioti – mat metų pradžia, žalų skaičius dar nedidelis, o tokiam sprendimui reikia gerokai didesnio žalų skaičiaus. „Labai gaila, kad sulaukėme tokių dalykų, kai plėšrūnai drasko gyvulius tvartuose, neša žmonių augintinius iš kiemo. Suprantama, sumedžioti vilką ne taip paprasta, dažniausia sumedžiojama varyminių medžioklių metu, o jos jau pasibaigusios, vilkų medžioklės sezonas baigtas. Bet taip negali tęstis, reikia daryti išvadas, būtina geresnė vilkų kontrolė“, – teigia ūkininkas Mantas Jančiukas.

Manto Jančiuko nuotraukos ir vaizdo įrašas