Visi kartu įveiksime sukurtas dirbtines kliūtis

Šįkart įžvalgomis ir savo mintimis apie aktualiausias problemas su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais dalijasi žemės ūkio ministras K. STARKEVIČIUS:

„Vienas pirmųjų mano tikslų – galbūt jau per spalio mėnesį patobulinti plotinių priemonių deklaravimo taisykles. Aš tikrai kviečiu visų politinių partijų lyderius, visus Seimo Kaimo reikalų komiteto narius susitarti, kartu kurti kitų metų deklaravimo programas. Ūkininkai labai nori žinoti savo ateities planus ir perspektyvas. Jie turi būti iš anksto informuoti ir turėti galimybę planuoti bent jau kelerius metus į priekį. Nėra gerai, kai apie pasėlių deklaravimo tvarką pranešama, pavyzdžiui, balandžio mėnesį. Nėra gerai ir tada, kai žmonės įpranta gauti išmokas vien tik už žemės turėjimą ir jos deklaravimą. Nieko neveikimas negali būti dangstomas rūpesčiu ekologija ir klimato kaita.

Žemdirbiai skundžiasi, o ir pats pastebėjau, kad ir toliau didinami daugiamečių pievų plotai popieriuje. Žinoma, tai daroma dirbtinai. Vis dar plaukia daug medžiagos, aiškėja faktai, kai informacinis centras nustato, kad, pavyzdžiui, lauke buvo ir ariama, buvo auginamos pašarinės ir kitos kultūros, yra fiksuota medžiaga iš palydovų, tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) dokumentai vis tiek rodo, kad tai yra daugiametė pieva. Keistai skamba argumentai, kad „failas užrakintas ir niekas nieko negali padaryti“.

Visi pamename užkaitusią situaciją, kai šalies ūkininkai įrodyti savo tiesos vyko net į Briuselį. Šiandien ūkiams, nedalyvavusiems investiciniuose projektuose, sankcijos už daugiametes pievas nėra taikomos, tačiau dalyvavusiems tokiuose projektuose NMA taiko nuoskaitas.

Tarnautojų užduotis ir darbo įvertinimas turi tapti konsultavimu bei siekiamybe padėti, o ne bausti. Jau yra pavyzdžių, kai ir pirmos instancijos teismas, ir ginčų komisija rekomenduoja sudaryti taikos sutartį, o ne bylinėtis, ginant savo teisumą ir munduro garbę.

Per pastaruosius 20 metų keitėsi šalies ūkininkavimo sistema. Turime pripažinti ir ministerijos, ir Briuselio atstovų darbo klaidas – jog ūkininkai nebuvo tinkamai ir laiku informuoti, pagaliau ir Briuselyje tinkamai neišsiderėjome palankesnių mūsų ūkininkams sąlygų. Pasakyti, kad „dabar mes nieko negalime“ – reiškia nepasakyti nieko. Briuselyje neturėtų užsisėdėti mūsų šalies atstovai, amžini biurokratai, nepasiekiantys jokių rezultatų. „Amžinai“ ten gali darbuotis gerų rezultatų pasiekiantys atstovai. Deja, šiandien mes tų gerų rezultatų nematome, vadinasi, jie nepakankamai griežtai derėjosi, galbūt ir visai pratylėjo, o mes šiandien turime vargti. Galbūt jiems jau laikas grįžti į Lietuvą ir padirbėti čia.

Nuolat susitinku su ūkininkais, socialiniais partneriais, pavaldžių institucijų darbuotojais. Jau lankiausi NMA. Aptarėme svarbiausius šiandien žemės ūkio politikos ir darbo prioritetus. Akcentavau labai svarbų agentūros, kaip ūkininkus konsultuojančios organizacijos, vaidmenį. Kalbėjome apie nereikalingo biurokratizmo mažinimą, supaprastintą projektų administravimo tvarką, kasdienius rūpesčius, darbines aktualijas, lankstesnę darbo apmokėjimo tvarką, būtinybę keistis patirtimi su užsienio šalių mokėjimo agentūromis. Tai neabejotinai padėtų tobulinti ir supaprastinti paramos gavimą nustatančius teisės aktus, procedūras. Manau, specialistai tikrai girdi ir supranta siunčiamą žinutę.

Visi kartu tikrai įveiksime sukurtas dirbtines kliūtis.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.