Kaunas +1,7 °C Rūkas
Antradienis, 17 Lap 2026
Kaunas +1,7 °C Rūkas
Antradienis, 17 Lap 2026




Vos 0,3 magnitudės skirtumas – beveik trigubai daugiau energijos

2026/08/30


Padidink tekstą

Pastarąjį mėnesį pasaulyje įvyko du stiprūs žemės drebėjimai. Rugpjūčio 10 d. Vakarų Kolumbijoje užfiksuotas 7,4 magnitudės drebėjimas, kurio židinys buvo maždaug 110 km gylyje. Rugpjūčio 15 d. prie Indonezijos Floreso salos įvyko 7,7 magnitudės drebėjimas – jo židinys buvo vos 10 km gylyje.

Kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa, skaičiai atrodo panašūs – juos skiria tik 0,3 magnitudės, bet 7,7 magnitudės drebėjimo metu išsiskiria maždaug 2,8 karto daugiau energijos nei per 7,4 magnitudės drebėjimą.

Ką reiškia magnitudės ir kodėl net nedidelis jų skirtumas toks reikšmingas?

Žemės drebėjimo stiprumui nustatyti mokslininkai naudoja specifines skales, kuriose matavimo vienetai yra magnitudės. Iš esmės tai būdas pamatuoti, kiek energijos išsiskiria drebėjimo metu. Seisminės bangos užfiksuojamos seismografais ir išmatuojamos šių bangų amplitudės. Atsižvelgiant į atstumą nuo drebėjimo židinio iki matavimo stoties, skaičiavimuose pridedama korekcija.

„Viešojoje erdvėje dažniausiai minima Richterio skalė, tiksliau – Richterio-Gutenbergo. Ji patikimai taikoma tik mažesnės jėgos drebėjimams – iki maždaug 5 magnitudžių, t. y. tokiems, kurie gali būti juntami, bet didelės žalos paprastai nepadaro. Stipresniems drebėjimams skaičiuoti naudojamos kitos – tūrinių bangų, skersinių bangų ar momento – skalės, bet visos jos remiasi tais pačiais principais ir maždaug iki 5 magnitudžių sutampa“, – aiškina seismologas.

Be to, priduria jis, svarbu žinoti, kad žemės drebėjimų skalės yra logaritminės. Tai reiškia, kad net vienos magnitudės skirtumas yra milžiniškas. Pavyzdžiui, 6 magnitudžių drebėjimas išskiria net 31 kartą daugiau energijos nei 5 magnitudžių. O 7 magnitudžių drebėjimas – 961 kartą daugiau nei 5 magnitudžių.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti:

5 magnitudžių drebėjimas gali stipriai supurtyti nedidelį miestelį, bet paprastai nepadaro didesnės žalos.

6 magnitudžių drebėjimas pavojingas – griūva prastesni pastatai, įvyksta nuošliaužos, nukenčia žmonės.

7 magnitudžių drebėjimas tampa regiono katastrofa, galinčia sunaikinti ištisus miestus.

9 magnitudžių drebėjimas – pasaulinio masto įvykis, galintis sukelti cunamius ir pakeisti krantų linijas.

Šie pavyzdžiai apibūdina situacijas epicentro srityje, kai drebėjimas yra seklus – jo židinio gylis siekia iki maždaug 30 km. Jei židinys labai gilus, pavyzdžiui, 7 magnitudžių drebėjimas įvyksta 700 km gylyje, paviršiuje jis gali būti juntamas ne taip stipriai ir didelės žalos nepadaryti.

Todėl drebėjimo padarinius lemia ne vien jo magnitudė. Svarbūs ir židinio gylis, atstumas iki gyvenamųjų vietovių, vietos geologinės sąlygos bei pastatų atsparumas.

„Taip pat svarbu nepainioti magnitudės ir intensyvumo. Magnitudė apibūdina paties žemės drebėjimo stiprumą – vienam įvykiui nustatoma viena magnitudė. Intensyvumas parodo, kaip stipriai drebėjimas buvo juntamas ir kokių padarinių sukėlė konkrečioje vietoje. Todėl to paties drebėjimo intensyvumas skirtinguose miestuose ar regionuose gali labai skirtis“, – teigia A. Pačėsa.

2026 m. rugpjūčio 10 d. Kolumbijoje įvykusio 7,4 magnitudės žemės drebėjimo seisminių virpesių intensyvumo žemėlapis. Šaltinis – USGS

Žemės drebėjimų skalės neturi nei apatinės, nei viršutinės ribos. Pats galingiausias žinomas drebėjimas užfiksuotas Čilėje 1960 m. Jo magnitudė siekė 9,5. Tuo tarpu labai silpni virpesiai, pavyzdžiui, kelių šimtų gramų trotilo sprogimas, gali turėti net neigiamą magnitudę – tarkim, – 1.

Stiprūs žemės drebėjimai registruojami ir už tūkstančių kilometrų nuo jų epicentrų. Lietuvoje veikianti seismologinio monitoringo sistema užfiksuoja beveik visus pasaulyje įvykstančius stipresnius nei 5 magnitudžių žemės drebėjimus, išskyrus įvykius vadinamosiose seisminio šešėlio zonose.

Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos specialistai daugiausia dėmesio skiria Lietuvos ir aplinkinio regiono seisminiams įvykiams. Per metus jie užregistruoja apie tūkstantį silpnų vietinių įvykių (daugiausia sprogdinimų, taip pat silpnų žemės drebėjimų) ir kelias dešimtis stiprių tolimųjų žemės drebėjimų.

 

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Dalintis
2026/11/17

Kelius apmokestina, žemę superka...

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ (Kėdainių r.) ketvirtadienį, lapkričio 12 d., surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis. Jame netrūko nei a&sca...
2026/11/17

Valstybinė žemė šalia ūkio: kada ją pirkti, o kada nuomotis?

Šį pavasarį Mažeikių r. ūkininkas Nedas Remutis su tėčiu įsigijo 13 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Mokėjo nuo 5 000 iki 7 000 Eur/ha.
2026/11/17

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų,...
2026/11/17

Pensija vadokliečiui Antanui – kūrybos metas: jo rankose gimsta pintinės ir medžio stebuklai

Panevėžys (JP.lt). Kai ateina laikas išeiti į užtarnautą poilsį, kitaip tariant, metas pensijon, daugelis mano – o kas toliau? Atsakymą turi Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas – jis iš žilvičių pina krepšius ...
2026/11/17

Po svarstymo pritarta pasiūlymui degalines įpareigoti nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.
2026/11/17

Dėl afrikinio kiaulių maro Kėdainių rajone paskelbta ekstremali situacija

Kėdainių rajone esančiame 26 tūkst. kiaulių komplekse „Bekonas LT“ nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, antradienį paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
2026/11/17

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.
2026/11/17

Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?

Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produ...