Vos neišdūrė vidury baltos dienos

Užliūliavo akis ir ausis

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo priimtas priešingas, nei siūlytas anksčiau, sprendimas – nepritarti Danijos parlamento patvirtintai ir kitoms ES šalims siūlomai palaikyti „Žaliajai kortelei“. Tokia iniciatyva siekiama, kad EK parengtų veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto ir ES maisto sistemos transformacijos.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pripažino, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pirma teikusi pritarimą danų iniciatyvai, „pasimovė ant kabliuko“. „Supratome, kad koncentruojamasi labiau į baltyminius augalus, ir tai turbūt užliūliavo mūsų akis ir ausis. Reikia padėkoti Viktorui Pranckiečiui, kuris įsigilino į šį klausimą ir pateikė motyvus. Palyginus Danijos ir mūsų gyvulininkystės sektorius, argumentai yra svarūs, todėl pritariame KRK paruoštam sprendimui“, – sakė žemės ūkio ministras.

KRK pasiūlė Lietuvai formuoti alternatyvią poziciją, kuri būtų pagrįsta tokiais principais – pirmiausia subalansuotu žemės ūkiu, kai skatinamas toks žemės ūkio modelis, kuriame darniai integruojama augalininkystė ir gyvulininkystė, pripažįstant gyvulininkystės svarbą dirvožemio ekosistemoms ir bendram ūkio tvarumui, taip pat ir remiant šį sektorių.

Kitas akcentas – strateginė baltymų autonomija ir apsirūpinimas baltyminiais augalais, skirtais ir žmonių mitybai, ir visaverčiam pašarui gaminti, kad nebūtų pernelyg didelės priklausomybės nuo importo, ypač iš Mercosur šalių, kuris keltų papildomų grėsmių konkurencingumui ir tiekimo saugumui.

Sprendime pabrėžta ir tai, kad mitybos politika turi būti grįsta ne politinėmis ar ideologinėmis nuostatomis, bet mokslu. Taip pat nuspręsta kreiptis į ES valstybių narių parlamentų žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros komitetus, kad Danijos parlamento „Žaliosios kortelės“ iniciatyva būtų objektyviai įvertinta, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės žemės ūkio gamybos savitumus, gamtines ir dirvožemio sąlygas.

Siekia pertvarkyti BŽŪP biudžetą

KRK nario V. Pranckiečio paragintos, agrosektoriaus organizacijos pateikė savo įžvalgas, kurios „prablaivino“ politikus ir atskleidė, kad šuo čia daug giliau pakastas.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis akcentavo danų parengto siūlymo ir būsimojo ES žemės ūkio biudžeto sąsajas. Anot jo, „Žaliosios kortelės“ iniciatyva siekiama įpareigoti EK parengti ES Augalinės kilmės maisto veiksmų planą ir taip pertvarkyti BŽŪP, kad lėšos būtų perskirstytos aplinkosaugos iniciatyvoms.

„Danijos sukurtą augalinės kilmės veiksmų planą norima imperatyviai perkelti į ES lygmenį. Ir ten visai ne apie baltyminius augalus ir apsirūpinimą jais kalbama – iniciatyvos idėja, kad būtų mažinama ES žemės ūkio biudžeto dalis tiesioginėms išmokoms, atsilaisvinusius pinigus skiriant aplinkosaugai, įskaitant perėjimą prie augalinės kilmės maisto. Iniciatoriai siūlo, kad ne vėliau kaip iki 2034 m. tiesioginė pajamų parama sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. viso žemės ūkio biudžeto“, – į tarptautinių lobistų rezgamus planus dėmesį atkreipė A. Gaižutis.

Danija yra įsteigusi Augalinės kilmės fondą – 1,3 mlrd. Danijos kronų 2023–2030 m. visai vertės grandinei – nuo ūkio iki stalo – pertvarkyti.

KRK atsižvelgė į LMSA pastabas ir pažymėjo, kad tokie siekiai neatitinka BŽŪP tikslų ir keltų realią grėsmę Lietuvos ūkių stabilumui.

Jokio konkretumo dėl pašarų

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko Mindaugo Petkevičiaus KRK pateiktame rašte nurodoma, kad „Žaliosios kortelės“ iniciatyvoje matomas vienas pagrindinis tikslas – raginti EK parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto, siekiant skatinti augaliniais produktais praturtintą mitybą, kulinarinio ugdymo programas, orientuotas į augalinę virtuvę, mokslinius tyrimus ir inovacijas, skatinama prisidėti prie agromaisto sektoriaus dekarbonizacijos ir užtikrinti jo atsparumą ateityje. Tačiau čia nėra nieko konkretaus apie apsirūpinimą baltyminiais pašarais savo šalyje ar ES mastu.

LEŪA siūlė palaikyti ES strateginės autonomijos siekį, tiek ES, tiek kiekvienoje ES šalyje apsirūpinant savo augaliniais baltymais.

Mato siauros grupės interesus

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius stebėjosi, kodėl ŽŪM iš pradžių taip tiesmukai palaikė iš esmės veganiškų organizacijų siūlymą ir KRK pateikė teigiamą išvadą, nors čia, anot jo, yra tik siauros interesų grupės atstovavimas ir pati EK oficialiai neteikia tam jokio prioriteto.

„Jei mes patys pradedame sakyti, kad tai yra gerai ir skatintina, net nederindami su mokslinėmis išvadomis ir realiu gyvenimu, tai gauname pataikavimą „žaliojo talibano“ idėjoms“, – KRK išsiųstame rašte teigė LMPA direktorius. Jis atkreipė dėmesį, kad vienas Europos Parlamento narys graikas pateikė paklausimą EK dėl veganizmo propagavimo ES, kur teigiama, kad EK netiesiogiai skatina veganizmą, vykdydama politiką, kuria siekiama „ES tvarumo, sveikatos ir savarankiškumo“, ir numatydama iki 2032 m. 55 proc. padidinti žmonių vartojamų augalinių baltymų kiekį.

Paklausime minima, kad strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Europos baltymų strategija skatina augalinių baltymų (ankštinių augalų, sojų) ir alternatyvių šaltinių (dumblių ir mikrobų baltymų) gamybą. Lygiagrečiai skatinamas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo mažinimas. Nevyriausybinės organizacijos ir aljansai, pavyzdžiui, Europos augalinių maisto produktų aljansas, pasisako už tvirtesnį augalinių maisto produktų integravimą į Europos viešuosius pirkimus ir mitybos gaires.

Taip pat pastebima, kad, nors augalinių mėsos pakaitalų vartojimas išlieka mažas, ES remia mokslinius tyrimus ir investicijas į alternatyvius baltymų šaltinius, skatindama perėjimą prie veganiškesnių mitybos įpročių.

EK tikina, kad neskatina veganizmo

Kiek nuramina EK atsakymas europarlamentarui iš Graikijos. Jame aiškinama, kad EK komunikate „Žemės ūkio ir maisto vizija“ išdėstytas veiksmų planas, kuriuo bus vadovaujamasi ES veikloje žemės ūkio maisto produktų sektoriaus atžvilgiu ateinančiais metais. Jame pripažįstama, kad įvairi ir subalansuota mityba gali teigiamai paveikti žmonių gerovę bei sveikatą.

„Atsižvelgdama į tai, EK pripažįsta gyvūninės kilmės produktų maistinę vertę kaip aukštos kokybės baltymų, būtinų mineralų ir tam tikrų vitaminų šaltinį. Europos maisto saugos tarnyba pažymi, kad tokios maisto grupės, kaip mėsa ir mėsos produktai, žuvis ir vėžiagyviai, pienas ir pieno produktai, atlieka reikšmingas ir specifines mitybos funkcijas. Tuo pačiu metu ji taip pat skatina pakankamai vartoti neskaldytus grūdus, vaisius ir daržoves, riešutus ir sėklas.

Kadangi tikslas yra skatinti sveiką ir subalansuotą mitybą, EK nepropaguoja veganizmo ir neskatina perėjimo prie griežtesnių augalinės mitybos įpročių“, – nurodoma EK atsakyme. Jame taip pat pabrėžiama, kad EK aktyviai skatina politiką, kuria siekiama sukurti ateities poreikius atitinkančią gyvulininkystės sistemą pagal BŽŪP ir remti mokslinius tyrimus bei inovacijas pagal programą „Europos horizontas“.

Ignoruoja mokslo duomenis?

Savo pastebėjimus KRK pateikė ir asociacija „Laisvė rinktis“. Jos pirmininkė Austė Korbutė pirmiausia atkreipė dėmesį į vieną svarbią detalę – 2025 m. rugsėjo 11–12 d. Danijos mieste Bilunde vyko tarpparlamentinis susitikimas, kuriame parlamentarai, EK atstovai, mokslininkai ir maisto inovacijų ekspertai aptarė augalinės produkcijos plėtros svarbą ES maisto sistemos atsparumui, tačiau nebuvo išsakyta, ar į sprendimą įtraukta sveikatos specialistų pozicija.

Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Amerikos širdies asociacija jau ne vienus metus skatina vadinamąją Viduržemio jūros dietą. Tai reiškia, kad pusę mūsų mitybos turi sudaryti daržovės ir vaisiai, ketvirtadalį – kokybiški baltymai: mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, kartkartėmis ankštiniai produktai, tačiau jie nėra lengvai virškinami didelei daliai populiacijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir ketvirtadalį – kokybiški angliavandeniai. Be to, žinoma, kad augaliniame maiste nėra didžiosios dalies amino rūgščių, lengvai pasisavinamų B grupės vitaminų, mineralų ir kitų esminių gerai sveikatai elementų, tokių kaip karnitinas, karnisinas ir koenzimas Q10.

Visuomeninės organizacijos vadovė priminė, kad pastaraisiais metais buvo visiškai reabilituoti kiaušiniai, mėsa, riebūs pieno produktai, kaltinti dėl neva esančių sąsajų su aukštu cholesteroliu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, ir sugriauti mitai, kuriais ilgus metus vadovavosi EK (EAT–Lancet ataskaita), jog raudona mėsa sukelia žarnyno vėžį, o mėsos valgymas gali sukelti diabetą.

„Mes suprantame, kad vegetarų ir veganų organizacijos yra suinteresuotos mitybos perorientavimu į augalinės dietos pusę, ir, deja, savo poziciją sustiprina galingomis viešųjų ryšių kampanijomis, todėl, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pradėta iniciatyva „Valgyk subalansuotai“, kaip atsvara spaudimui „Valgyk augalinį maistą“. Būtent subalansuota, o ne augalinė mityba turi būti šalies sveikatos, žemės ūkio ir maisto pramonės prioritetas“, – akcentavo A. Korbutė.

Aklas pritarimas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.