Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo 2026 m. vasario 23 d. iki kovo 10 d. organizuotos grupės nariai telefonu skambino gyventojams, prisistatydavo policijos, centrinio banko, mokesčių inspekcijos, elektros, vandens ar kitų paslaugų įmonių darbuotojais ir pateikdavo melagingą informaciją. Žmonėms būdavo sakoma, kad jų asmens duomenys galėjo patekti į sukčių rankas, jų vardu atidarytos banko sąskaitos, gali būti paimtos paskolos arba namuose laikomi pinigai turi būti patikrinti, deklaruoti ar apsaugoti.
Suklaidinti gyventojai būdavo įtikinami sudėti turimus grynuosius pinigus ir banko korteles į vokus ar maišelius ir perduoti juos atvykusiems tariamiems pareigūnams ar kitų institucijų darbuotojams. Šie asmenys, vadinamieji kurjeriai, kad nukentėjusieji juos atpažintų, atvykę turėdavo jiems pasakyti iš anksto sutartus slaptažodžius.
Tyrimo duomenimis, kaltinamieji, vykdydami kitų organizuotos grupės narių nurodymus, patys atvykdavo paimti iš gyventojų pinigų. Jiems taip pat inkriminuojama, kad grupės veikloje buvo įgytos ir laikytos svetimos mokėjimo kortelės, panaudoti jų duomenys finansinėms operacijoms atlikti, neteisėtai jungtasi prie informacinių sistemų ir pasisavintas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardas.
Dėl šių veiksmų jiems pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 3 d.), valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo (BK 289 str.), neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų duomenimis (BK 214 str. 1 d.), neteisėto jų panaudojimo (BK 215 str. 1 d.) ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (BK 198-1 str. 1 d.).
Visi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, bendrai 224 tūkst. 511 eurų sumai.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.
Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Generalinės prokuratūros informacija