Šios ir anksčiau buvusių vyriausybių programose netrūksta skambių frazių apie aukštai išsikeltus tikslus: gyvenimą piliečiams padaryti sočiu, sveiku, aprūpintu ir laimingu. Nuolat žadama, kad šalies politika bus subalansuota ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu. Deja, politikos įgyvendinimo rezultatas neatitinka pažadų ir nepateisina piliečių lūkesčių. Maistas Lietuvoje brango sparčiausiai Europos Sąjungoje ir jo brangimas buvo vienas iš pagrindinių aukštos infliacijos veiksnių. Atskirų žemės ūkio sektorių produkcijos gamyba ritasi nuo krizės iki krizės ir grasina tapti visą Lietuvos žemės ūkį apimančiu reiškiniu. Maisto parduotuvių lentynas vis gausiau užpildo importuoti maisto produktai. Nors geografinė šalies padėtis ir klimatas tikrai leidžia aprūpinti šalies vartotojus Lietuvoje užaugintais ir pagamintais produktais, bet gamybai nuolat vis aukščiau keliami reikalavimai verčia ūkininkus patirti papildomas išlaidas. Tai didina produkcijos savikainą, todėl Lietuvos ūkininkų produkcija tampa nekonkurencinga prieš atvežtinę produkciją, kuriai pagaminti panašių reikalavimų kitose šalyse nebuvo keliama. Lietuvos ūkininkams, lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais, žemės ūkio produkcijos gamybos rėmimas iš ES fondų yra mažesnis, ir dar labiau sumažėjęs dėl Lietuvos valdžios sprendimais grįstos valstybės rėmimo politikos. Mažėjant pajamoms iš žemės ūkio, o kitų alternatyvių pajamų negaunant, žmonės priversti emigruoti. Kaimo demografiniai rodikliai prastėja: kaimas sensta, tuštėja, sparčiai praranda darbingo amžiaus žmones. Tendencijos aiškios, kad darbuotojų trūkumas ilgainiui mažins galimybes vystyti žemės ūkio gamybą, iš kaimų trauksis kiti verslai, kaimo gyventojams aštrės problemos dėl teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės, nebus kam rūpintis infrastruktūra ir kraštovaizdžiu. Gilėjanti regionų atskirtis neišvengiamai didins socialines problemas, kurių sprendimui ateityje valstybė bus priversta skirti vis didesnę dalį mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių.
Atėjo laikas įsivertinti ir koreguoti Lietuvos strateginius tikslus. Už jų įgyvendinimą ir toliau turės atsakomybę prisiimti valdžia, bet demokratinėje valstybėje piliečiai turi pasirikimą. Siūlome diskutuoti ir susitarti, prie kokių tikslų visuomenė linkusi labiausiai prisidėti savo pinigais ir darbu. Galime turėti daug ambicingų tikslų, bet resursai riboti, tad išeitis viena – resursus reikia racionaliai paskirstyti ir efektyviai naudoti. Reikia aiškios piliečių valios, kokia yra prioritetų seka:
Nors visi tikslai yra svarbūs ir nevalia nei vieno iš jų atsisakyti, bet piliečių padiktuota prioritetų seka leistų politikams neišradinėti dviračio, nekurti naujų muilo burbulo likimo vertų projektų, o iškart imtis darbų, kad geriausiu būdu būtų paskirstyti ištekliai ir patenkinami piliečių lūkesčiai.
Neišvengiamai artėja rinkimai į Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios institucijas, tad politikai šiuo metu linkę įsiklausyti į piliečių lūkesčius, todėl Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlo visuomenei, žemdirbius atstovaujančioms organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms aktyviai įsijungti į diskusiją ir susitarti dėl Lietuvos kaimo ateities visų kitų tikslų kontekste.
Dėl vykdomos politikos žemdirbiai yra pasirinkimų kryžkelėje, tad jiems svarbu jausti visuomenės palaikymą, svarbu žinoti, kad duonos augintojo darbas piliečiams vis dar yra svarbus. Tai daugeliui ūkininkų padėtų priimti lemiančius sprendimus dėl ūkininkavimo perspektyvos, o gal kitos misijos visuomenėje.
Ūkininkai tikisi, kad aprūpinimas maistu bus pripažintas valstybės strateginiu tikslu, kad tam pritars visuomenė ir dėl to susitars politinės partijos ir pasirašys atitinkamą dokumentą. Tikimės, kad šiam tikslui pasiekti bus skiriamas deramas būsimų valdžių dėmesys.
Lietuvos ūkininkų sąjunga kviečia politikus, politines partijas susitikimams su ūkininkų bendruomene diskutuoti dėl politinių partijų programų turinio. Tikimės, kad kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos srityje programoms galėsime pasiūlyti ne tik skambių frazių, bet ir aiškiai apibrėžtus tikslus, siektinus rodiklius ir nurodyti programų finansavimo šaltinius.
(Originalaus dokumento tekstas)
Redakcijos nuotrauka