Žemdirbių ir bitininkų kare pralaimės rapsai?

2015/03/28

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. derliui pasėta 764,7 tūkst. ha žieminių javų ir rapsų, arba 28 proc. daugiau negu 2014 m. derliui. Žieminių javų plotas padidėjo maždaug 48 proc., žieminių rapsų – 11 proc. Kokį plotą šiemet užims vasariniai rapsai, galima tik spėlioti. Pernai juos auginusieji (111,6 tūkst. ha) galutinai įsitikino, kad be neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčių beicų pasėlių nuo kenkėjų neišgelbėjo net ir papildomi purškimai insekticidais. Artėjant pavasario darbymečiui žemdirbiai vylėsi, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) ir ŽŪM susitars su bitininkais ir išspręs uždraustų naudoti beicų problemą. Tačiau, deja, ir šį sykį viskas liko kaip buvę.

Vasariniai rapsai prarasti Žemdirbiai, dar pernai rudenį auginę vasarinius rapsus, nei derliumi, nei pajamomis nesidžiaugė ir kalbėjo, kad jie gali išnykti iš Lietuvos laukų. „Plėsime kviečių ar ankštinių plotus, be to, žieminių rapsų spragės beveik nepuola“, – tąsyk kalbėjo Alfredas Bardauskas iš Raseinių r. Šį pavasarį kupiškėnas Zigmas Aleksandravičius rėžė tiesiai: „Linai jau prarasti, neliks ir vasarinių rapsų, nes nesiryžtama išspręsti beicų problemos. Pernai vasarinius rapsus nuo kenkėjų purškėme 2-3 kartus daugiau ir vis tiek pasėliai buvo nuniokoti. Lietuvoje sprendžiant šią problemą jokių tyrimų neatliekama, ir neaišku, kas labiau bitėms kenkia – intensyvūs pasėlių purškimai ar pasėtos beicuotos sėklos. Tie patys reikalavimai taikyti beveik visoms ES šalims, tačiau Suomija rado sprendimą, nes lemiamą žodį tarė specialistų darbo grupė. O Lietuvoje liepiama žemdirbiams susitarti su bitininkais. Tik ar kurčias su aklu gali tartis?“ Kupiškėnui antrino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas. „Vasarinių rapsų plotų sumažės per pusę, nes efektyvių priemonių nuo kenkėjų nėra. ŽŪM vadovai laikosi nuošalyje, mat bitininkai grasina skųstis Europos Komisijai (EK). Tad liepta pačiai asociacijai susitarti su bitininkais, – sakė A. Macijauskas. – Tačiau jie nevertina kitų nuomonės, nors beicai su neonikotinoidais naudojami nebe pirmus metus. Bėda ir ta, kad alternatyvos uždraustiems beicams nėra.“

Bitininkai valdo Į klausimą, ar žemdirbiai dėl minėtų beicų gali tikėtis palankaus sprendimo, VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė pirštu dūrė į ŽŪM pusę sakydama, kad konkretų sprendimą turi priimti Žemės ūko gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas. Pastarasis atsakė, kad pasitarimų metu Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius nesileido į jokius kompromisus tvirtindamas, kad bites nuo kenksmingų pesticidų saugoti būtina. „Galimybė naudoti minėtus beicus yra, nes, pagal atitinkamus VAT teisės aktus, jei nėra analogų, reikalingus pesticidus galima įvežti ir naudoti 120 d. Juolab kad tyrimų apie laukuose mirštančias bites nuo minėtų beicų irgi nėra. Bet šiuo leidimu nepasinaudota (?). Tad realiausia, kad bitininkai su žemdirbiais susitartų gražiuoju“, – konstatavo esamą situaciją J. Lisauskas. LBS prezidentas prof. A. Skirkevičius ir su „Ūkininko patarėju“ nesileido į kalbas. „Yra ES nuostata dėl neonikotinoidų naudojimo, VAT numatytos taisyklės ir sąlygos, tad užsiimti tuščiomis kalbomis nėra prasmės. Jeigu EK po metų pakeis savo sprendimą, jos reikalas, o mes turime visiems nutarimams paklusti. Jei kiekvienas įstatymus pradės keisti pagal save, kur nueisime?“ – susinervinęs kalbėjo A. Skirkevičius. Jis niekaip nenorėjo išgirsti ir kitų klausimų. Kas bitėms kenksmingiau – beicuota sėkla ar 5-7 kartus nuo ligų ir kenkėjų purškiami pasėliai? Neatsakė ir į klausimą, ar grasino ŽŪM apskųsti EK? Tik teigė, kad jokiuose pasitarimuose nėra buvęs, o jei ir buvęs, tai neatsimena, kada ir kur tai vyko.

Bėgame pirma traukinio Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Aušros Beniulienės pateiktais duomenimis, iš Europoje per 39,8 mln. ha auginamų javų beveik 16 proc. jų ploto apdoroti neonikotinoidais, iš 13,3 mln. ha kukurūzų jais apdorota apie 36 proc. ploto, iš 7,2 mln. ha rapsų net 93 proc. pasėlių apdoroti neonikotinoidų turinčiais produktais ir t.t. Tai tik patvirtina, kaip intensyviai iki uždraudimo buvo naudojami minėti beicai. „Laboratorijose atliktų tyrimų rezultatai turėjo pasireikšti ir lauko sąlygomis, bet to iki šiol nepastebėta. Tą paliudija ir 2014 m. gruodį paskelbta Sasekso universiteto Gyvybės mokslų mokyklos Žemės ūkio ir socialinių vabzdžių laboratorijos mokslininkų atlikti tyrimai. Patys naujausi Merilendo universiteto trejų metų tyrimų duomenys skelbia, kad per šį laikotarpį ryšio tarp bičių mirtingumo ir neonikotinoidų turinčių insekticidų nerasta“, – primena A. Beniulienė. Pasak LAAA direktorės, šie teiginiai pasitarimų metu LBS prezidento A. Skirkevičiaus neįtikino. Jo nuomone, duomenys tendencingi, kad būtų pateikti išskirtinai teigiami rezultatai. „Gaila, kad Lietuva nepasinaudojo teisėta galimybe ir nesuteikė leidimo išimties tvarka įsivežti neonikotinoidų turinčių beicų arba jais apdorotų sėklų 120 dienų laikotarpiui. Tikiuosi, kad Lietuvos ūkininkai prisijungs prie COPA-COGECA iniciatyvos, o žemės ūkio ministrę paskatins pateikti klausimus eurokomisarui Vyteniui Andriukaičiui, kurio galioje yra augalų apsaugos produktų reglamentavimas, juolab kad augalų apsaugos produktų tiekimas rinkai bus peržiūrimas 2016 m.“, - aiškino LAAA vadovė. A. Beniulienės įsitikinimu, mūsų ŽŪM tolsta nuo žemės ūkio problemų ir neturi jokio supratimo, kas vyksta laukuose, aklai klauso visų EK nurodymų, pati juos dar labiau sugriežtindama. Kitaip tariant, bėga pirma traukinio. Tačiau Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorė Elizabeta Trus (Elisabeth Truss) rado laiko diskusijoms su eurokomisaru V. Andriukaičiu apie technologijų svarbą Jungtinės Karalystės maisto ir žemės ūkiui ir tvirtino, kad visi ES ūkininkai privalo konkuruoti vienodomis sąlygomis ir jiems neturi trukdyti netinkami politiniai sprendimai dėl naudojamų augalų apsaugos produktų. LAAA direktorė pritarė, kad sprendimui dėl neonikotinoidų draudimo prieštarauja ir COPA-COGECA Rapsų ir baltyminių augalų darbo grupės pirmininkas Arnaudas Raseu (Arnaud Russeau), mat šiems beicams alternatyvos nėra, tad gegužę vyksiančioje konferencijoje draudimas turėtų būti atšauktas.