Žemė prašosi plūgelio

Išsitraukė plūgus

Plūgus šiemet prie traktorių kabina įvairių kraštų ūkininkai – nuo pakruojiečių ir biržiečių iki Suvalkijoje dirbančių žemdirbių.

„Matau, kad kiti aria, nes žemė labai šlapia. Ten, kur dirvos yra lengvesnės, gal ir išsivers be plūgo, bet pažįstu ūkininkų, kurie rudenį aria laukus, kur sės vasarojų. Žinau, kad kai kam teko arti net ir tuos laukus, kur sėjo žieminius kviečius, nes dėl  drėgmės pertekliaus kitaip negalėjo paruošti žemės“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo r. pirmininkas Vilius Vaicekauskas.

Ir pats grūdininkas netrukus žada traukti plūgą, tiesa, juo ars tik nedidelę laukų dalį – gal apie 8 ha. Plūgu teko naudotis ir pernai, kai ruduo taip pat buvo itin šlapias. „Darbai laukuose dar nebaigti, bet greičiausiai dalį laukų arsiu. Ten, kur raudonas molis, stovi vanduo. Kitaip šiemet nesusitvarkysi ir pavasarį bus lengviau dirvą paruošti vasarinių kultūrų sėjai. Aišku, kur dirvos lengvesnės, pakaks skutiklio“, – savo planais dalijosi V. Vaicekauskas.

Ūkininkas, kaip ir daugelis kitų, paprastai taiko neariamąsias technologijas, tačiau pernai prireikė plūgo. Arti nusprendė dėl sunkios įmirkusios žemės, taip pat ir norint suvaldyti agresyviai plintančią piktžolę pelinį pašiaušėlį. „Iš tikrųjų nėra vieno padargo visiems laukams ir darbams, reikia žiūrėti labai individualiai, pagal situaciją ir dirvožemį“, – konstatavo LŪS Pakruojo r. pirmininkas.

Nebuvo ir atsisakę

Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis teigė nesistebintis, kad laukuose galima dažniau išvysti plūgą. „Mes jo ir nebuvome atsisakę, dalį laukų kasmet ariame ir šiemet taip darome. Rudenį ariame laukus vasarojui, o sėdami žieminius rapsus ir kviečius, dirbame su skutikliais. Sėjant žieminius pasėlius, svarbus greitis, todėl taikome neariamąsias technologijas. Pagrindinis jų pliusas – spartesnis darbas, degalų taupymas, bet, tiesą sakant, neariant reikia panaudoti daugiau augalų apsaugos priemonių, tad degalus degini purkšdamas chemikalus“, – aiškino grūdininkas. Jis pastebėjo, kad ir aplinkiniai kolegos neatsisako plūgo, aria laukus, nes aplinkui žemės yra sunkios – molingos ir priemolio.

Visgi jis pripažino, kad geriausia agrotechnikos priemonė – arimas. Javų augintojo įsitikinimu, iki šiol nieko gudresnio nėra sugalvota. „Kai nenaudoji plūgo, dvigubai prireikia chemijos. Šiemet daug kas negali parduoti grūdų dėl fuzariozės. Kai laukų nebeari, viskas slypi paviršiuje. Jeigu nebūtų chemijos, be arimo ir plūgo nieko nepadarytum“, – tarstelėjo ūkininkas.

Naudoja dėl spartos

H. Bertulis prisiminė, kad dar kolūkių laikais norėta atsisakyti plūgų, vietoj jų siūlyti čizeliai – padargai, skirti giliam dirvos dirbimui. „Jie turėjo pakeisti plūgus, bet nepakeitė – pabandė keletą metų ir pastatė prie tvoros. Pamenu, kad ir man kokiais 2003 m., kai buvo įgyvendinama SAPARD programa, įsiūlė neariamąsias technologijas, buvau nusipirkęs visą reikiamą komplektą – skutiklį, ražieninę sėjamąją. Padirbau kokius 5 metus ir perėjau prie dalinio arimo. Mums nepasiteisino naudoti tik šias naujas technologijas, kitiems galbūt tai tiko. Lengvose žemėse gal ir gali visai išsiversti be plūgo, o gal tai ir mados reikalas“, – svarstė biržietis.

Grūdininko teigimu, istorija tik patvirtina, kad arimas yra klasika, jo ir dabar neatsisakoma visame pasaulyje, vyksta arimo varžybos, kur demonstruojamas meistriškumas. „Jeigu nori giluminiais skutikliais gerai ir giliai įdirbti žemę, reikia galingos technikos – 400–500 AG traktorių, kurių anksčiau ir nebūdavo. Bet tai, mano manymu, yra žemės draskymas. Neariamąsias technologijas naudojame dėl spartos – nėra kada arti žemės sėjant po javapjūtės. Jeigu nuėmęs derlių viską arsi, nespėsi pasėti žieminių kultūrų“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Be arimo nebus rapsų?

Šakių r. ūkininkų sąjungos (ŠRŪS) pirmininkas Mindaugas Martinaitis savo ūkyje jau maždaug 15 metų taiko neriamąsias technologijas ir per tą laiką dar ne karto neprireikė plūgo. Ir šį rudenį to išvengė, nes dirbami laukai nebuvo tokie jau šlapi. Tiesa, ūkininkas sakė plūgo neišmetęs, tad jeigu kartais prisieitų arti, jau netektų dairytis naujo.

„Šiemet molingose žemėse gali prireikti arimo. Manau, kad tie, kurie turi plūgus, juos išsitraukė, jog sutvarkytų provėžuotas dirvas. Ten, kur šlapesnės dirvos ir kombainai ir priekabos stipriai įspraudė vėžes, be plūgo sunkiai išsiversi“, – redakcijai pripažino ūkininkas.

ŠRŪS pirmininkas svarstė, kad arimas galbūt būtų vienas iš sprendimo būdų kovojant su šliužais, kurie plinta jų krašte ir niokoja rapsus. Jis neatmetė tikimybės, kad ateityje, kontroliuojant šliužų populiaciją ir plitimą, gali tekti grįžti prie plūgo.

Patyręs rapsų augintojas, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius antrino, kad dėl plintančių ligų ir kenkėjų kasmet vis sudėtingiau užauginti rapsus. „Atsiranda vis naujų ligų ir naujų kenkėjų. Tikėjomės, kad naujos neariamosios technologijos mus išgelbės, bet taip neatsitiko, tad reikia grįžti ir prie tradicinio žemės dirbimo, nes, ko gero, tik ariant bus galima užauginti rapsus. Pas mus rajone pakanka pavyzdžių iš ūkių, kai rapsai gerai išaugo, kur buvo įdirbta žemė, o kur buvo tiesiogiai pasėta, gražiai atrodė, bet rapsų neliko“, – pastebėjo grūdininkas.

Naujas galvos skausmas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.