Žemės nuomos kainos: kyla ir kils

Prie gero neprives

„Žemės nuomos kaina visada didėjo, bet pastaraisiais metais ji ypač išaugo, kas neabejotinai lems produktų savikainą ir už viską sumokės galutinis vartotojas“, – „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, primindamas, kad dėl nevykusios mūsų šalies žemės ūkio politikos žemės ūkio produktai Lietuvoje pernai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES).

A. Macijauskas sakė nežinantis recepto, kuris galėtų sureguliuoti kainų kilimą, tačiau, jo nuomone, tikriausiai tą padarys pati rinka. „Ūkininkai pradės atsisakyti nuomojamos žemės. Artimiausiais metais gal ir nesumažės nuomojamos žemės plotai, tačiau jei tokios tendencijos išsilaikys, nuomojamos žemės plotai mažės. Gali nutikti ir taip, kad padaugės apleistos žemės, ypač tuose regionuose, kur žemės prastesnės“, – kalbėjo LGAA pirmininkas.

Be to, nuo 2021 metų 15 proc. GPM už nuomojamą žemę privalo sumokėti nuomotojas, kas dar labiau padidina nuomos kainą, nes tenka papildomai sumokėti 15 proc. už žemės savininko gautas pajamas.

 Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius neabejoja, kad žemės nuomos kainų kilimo pasekmės lems ūkininkų pajamų sumažėjimą. „Žemės nuoma pakilo apie 30 proc., vidutinė jos kaina rajone dabar yra 100–150 Eur, todėl ūkininkams tai kelia nerimą. Kita vertus, normalu, kad kainoms kylant visose srityse, ir žemės savininkai nori už žemę gauti daugiau pinigų“, – sakė Ž. Augustinavičius.

Jo nuomone, kainų kilimas prie gero neprives, vieną dieną tas burbulas sprogs ir labai sunku numatyti pasekmes. „Ar kylant kainoms nebus nutraukiamos nuomos sutartys? Pirminiame etape galbūt ne, bet vėliau, jei susidės ir daugiau veiks-
nių – augs trąšų kaina, o grūdų supirkimo mažės, gali nutikti ir kas nors panašaus“, – svarstė redakcijos pašneovas.

Anot Ž. Augustinavičiaus, kol kas tarp ūkininkų didžiausią konkurenciją sukelia ūkininkai, įsipareigoję išplėsti plotą, nes įgyvendina tam tikrus projektus. Tada jie per galvą verčiasi, kad padidintų plotą ir kelia kainas. Kartais net pasitaiko atvejų, kad dirbtinai sukėlę kainą, perima žemę iš kitų ūkininkų, o paskui savo įsipareigojimų žemės savininkams nevykdo.

Pavyko paaiškinti

„Pernai žmonės galvojo, kad žemės nuomos kaina labai stipriai pakils, bet taip neįvyko. Grūdus, kad ir pardavėme po 400 Eur/t, tačiau trąšas pirkome jau ne po 300 Eur, o po 1 200 Eur. Išaiškinome žmonėms šiuos dalykus ir didelio kilimo neturime. Žemės nuomos kaina pakilo apie 10 proc.“, – situaciją savo rajone apibūdino LŪS Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis

D. Sabulio manymu, žemės nuomos ir pardavimo kainas kelia ir teisės aktais nesureguliuota saulės ir vėjo jėgainių statymo tvarka dirbamoje žemėje. Elektros parkų vystytojai, mokėdami dideles žemės nuomos kainas, suteikia žmonėms iliuzijų, kad jei vystytojai gali tiek mokėti, tai gali ir ūkininkai. Todėl kai kurie žemės savininkai irgi pareiškia norą už hektarą gauti po 1 000 Eur, nors tokia suma ūkininkams nereali. Galėtų būti tokia tvarka, kad derlingose žemėse, ypač Vidurio Lietuvoje, nebūtų leidžiama statyti saulės ir vėjo jėgainių. Jas reikėtų statyti nederlingose žemėse, kurių ūkininkams dirbti neapsimoka. Toks nesureguliuotas dalykas dėl dirbamos žemės nuomos leido sukelti nenormalią konkurenciją“, – ŪP tvirtino
D. Sabulis, pridurdamas, kad dėl nuomojamos ir parduodamos žemės trūkumo ūkių plėtra labai sudėtinga.

Varėnoje, viename nederlingiausias žemes turinčių šalies rajonų, žemės nuomos vidurkis – 100 Eur/ha, nors pasitaiko ir gerokai didesnių kainų, viskas priklauso nuo konkretaus žemės sklypo. Varėnos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo Irmanto Laniausko teigimu, jų rajone saulės ir vėjo elektros jėgainių, kaip ir visoje Lietuvoje, atsiranda vis daugiau, tačiau jų statyba bent kol kas nelemia žemės nuomos ar pardavimo kainų kilimo.

„Daugiausia saulės jėgainių yra aplink kaimus arba kaimų teritorijose ir ant pastatų stogų, ne ant dirbamos žemės. Nuomojamos žemės trūksta kaip ir visur kitur, todėl neišvengiama ir pykčių tarp ūkininkų, tačiau suveikia rinkos ekonomikos dėsniai – kas pasiūlo daugiau, tas ir išsinuomoja“, – redakcijai sakė I. Laniauskas.

Kaina tik kils

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 11, 2023 m. sausio 26 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.