Žemės ūkio politika: yra labai didelių problemų

Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas, įsitikinęs: „Žemės ūkio politikoje yra labai didelių problemų. Ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.“ Besibaigiantieji metai augalininkams atseikėjo gerą derlių, tačiau ūkininkams pelnas dėl kosminių trąšų, degalų, energijos kainų liks tik „ant popieriaus“. Išbandymų, pasak R. Juknevičiaus, žemdirbiams nestigs ir ateinančiais permainų metais.

Jėga, su kuria reikia skaitytis

Pernai balandį aktyvus Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius pradėjo vadovauti LŪS, vienijančiai daugiau kaip 5 tūkstančius narių. Tai, LŪS pirmininko tvirtinimu, yra jėga, su kuria politikams reikia skaitytis. R. Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad didžiausias tekęs išbandymas ūkininkams ir jų atstovams buvo politikų inicijuoto žaliojo kurso virsmas teisės aktais, nes teko išsamiai susipažinti su gausybe ES reglamentų, direktyvų, strategijų, įstatymų projektų ir kitų dokumentų turiniu, įsigilinti į esmę, teikti siūlymus, susidaryti aiškią ir tvirtą nuomonę ir tada argumentuota kalba siekti, kad teisės aktai būtų tikslinami, kad jų turinį būtų galima įgyvendinti praktikoje.

„Manau, LŪS pozicija yra kompetentinga. Stengiamės ne tik turėti galimybę prisidėti prie žemės ūkio politikos formavimo, bet ir tą galimybę stiprinti“, – pažymėjo R. Juknevičius. LŪS pirmininkui liūdna, kad labai palengva į gerąją pusę keičiasi neigiamas visuomenės požiūris į žemdirbius. Tiesa, jau nebebandoma paneigti fakto, kad strateginis valstybės tikslas yra apsirūpinimas maistu, juk kitoks paprasčiausiai jis negali būti. Tačiau dar pasitaiko teiginių apie trumparegius žemdirbius, kurie, pasak LŪS pirmininko, esą rūpinasi tik dabartinėmis savo pajamomis, ne aplinka, žeme, kurią dirba. Kaltintojams nesvarbu, kad ūkininkai kuria ateitį savo vaikams ir anūkams, todėl dirba atsakingai.

Rūpestis dėl Strateginio plano

Ateinantieji metai ir laikotarpis iki 2027-ųjų, pasak R. Juknevičiaus, žemdirbiams bus ypač svarbūs, pirmiausia – dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano, jo taikymo žemės ūkio veikloje, nes laukia daug pasikeitimų. „Lietuvos žemės ūkio taryba visoje šalyje organizuoja konferencijas, kuriose išsamiai informuojama apie ūkininkams atsirandančius naujus reikalavimus ir galimybes gauti papildomų lėšų ūkininkavimui.

Reikės žinoti, kaip gauti tiesioginių išmokų bazinės dalies, ekoschemų ir investicinių projektų pinigus. Laukia sudėtingas metas“, – akcentavo pirmininkas.

Iki šiol netyla diskusijos, dar yra neaiškumų dėl reikalavimo atkurti anksčiau išartas pievas. „Jei niekas nesikeis, reikės atkurti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių hektarų. Ir ne šiaip palikti dirvą, kad pieva savaime ataugtų, ją reikia atkurti. Vien sėklai teks išleisti mažiausiai 150 Eur hektarui, žemei įdirbti, pasėti – dar apie 250 Eur“, – sakė LŪS vadovas. Pasak R. Juknevičiaus, reikalavimai atkurti daugiametes pievas nėra logiški nei aplinkosaugine, nei ekonomine ar socialine prasme. Nuo Lietuvos stojimo į ES daugiamečių pievų išsaugojimo klausimas jau morališkai pasenęs ir jos sprendimu rimtai turėjo užsiimti Lietuvos politikai, bet tam nebuvo reikalo, kol, pasak R. Juknevičiaus, neįsiliepsnojo gaisras.

Nepasitikėjimas ministru – lieka

Atskirose Europos šalyse, ūkininkai, neapsikentę vykdoma žemės ūkio politika, imasi įvairių protesto formų. Rodos, dar neseniai Lietuvoje statyti žalieji kryžiai, ūkininkai piketavo su savo technika. Šalies ūkininkų lyderis ŪP teigė, kad žemės ūkio politikoje tikrai yra labai didelių problemų, dalis jų tęsiasi ilgą laiką, vis gilėja. O dabar atsiranda naujų – karo, energetinės ir ekonominės krizės paaštrintų. Pirmininkui neramu, kad valdžia, kovodama su nesibaigiančiomis ir vis užklumpančiomis naujomis krizėmis, žemės ūkyje problemų nemato, nesusieja jų su didžiausio ES mastu maisto brangimu, dėl kurio ir didžiąja dalimi infliacija aukščiausia. R. Juknevičiaus nuomone, valdžia vangiai įsiklauso į žemdirbių pasiūlymus ir reikalavimus, todėl, jei ūkininkams kils minčių protestuoti, streikuoti ar kitaip reikšti savo nuomonę, LŪS juos palaikys. Žinoma, pirmininko teigimu, jei akcijos neprieštaraus Konstitucijai, nevirs riaušėmis ar kitokiais piktybiškais veiksmais.

LŪS prezidiumo išplėstiniame posėdyje apsispręsta, kad ūkininkų atstovai dalyvaus ten, kur svarstomi aktualūs klausimai, aktyviai reikš savo nuomonę. „Diplomatiniai santykiai su Žemės ūkio ministerija nutraukiami nebus, bet draugystė... Kol kas niekas nepasikeitė – liko nepasitikėjimas vykdoma žemės ūkio politika ir žemės ūkio ministru“, – ŪP  sakė LŪS pirmininkas. R. Juknevičius tvirtino, kad tam yra daug priežasčių, bet ministro vangumą gerai iliustruoja neišspręstas daugiamečių pievų klausimas. „Problema buvo žinoma daugiau kaip prieš metus, bet jos imtasi tik dabar, kai visiems pasidarė aišku, kad tam jau nėra laiko. Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą greičiau pateikti Strateginį planą tvirtinimui, o šis klausimas yra plano dalis“, – pažymėjo redakcijos pašnekovas.

R. Juknevičius teigė, kad žemės ūkio ministro atstovavimo Lietuvos žemdirbių interesams EK kitaip kaip biurokratišku, be polėkio nepavadinsi. O dar ūkininkams pakišant kiaulę. „Iki ūkio lygio „nuleisti“ daugiamečių pievų išsaugojimo reikalavimą nėra numatyta ES reglamente. Konkreti šalis turi taip dėlioti žemės ūkio politiką, kad pievų atkurti nereikėtų, nes jų nesumažėtų tik dėl išlaikomos tame pačiame lygyje gyvulininkystės. Tačiau gyvulininkystė Lietuvoje baigiama nustekenti, tad pievų plotai atitinkamai turi mažėti. ES duoda pinigų šalies Vyriausybei, kurios užduotis – padaryti taip, kad reikalavimas šalies mastu išlaikyti daugiamečių pievų plotą būtų įvykdytas, lėšas panaudojant atitinkamiems šalies žemės ūkio politikos tikslams pasiekti. Ne ūkininkas Jurgis yra kaltas, kad karvių Lietuvoje neapsimoka melžti, o Lenkijoje – apsimoka. Tai šalies žemės ūkio politikos pasekmė. Todėl Jurgio bausti už tai, kad nebeaugina karvių, suarė pievas ir vietoje jų augina javus, negalima. Tačiau Kęstutis Navickas įkalbinėja EK ir siūlo keisti ES reglamentą taip, kad šalies prisiimtus įsipareigojimus valdžia galėtų perkelti savo nuožiūra bet kam arba solidariai visiems ūkininkams. Net ir tiems, kurie niekada pievų neturėjo, todėl ir suarti negalėjo. Tik mums, žemdirbiams, to klausimo nepristatė, pamiršo ar laiko pritrūko. Jei mums už akių vyksta tokie dalykai, ar galima ministru pasitikėti? Kyla abejonių, ar ministras nuoširdžiai stengiasi spręsti žemdirbių problemas“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Pelnas – tik „ant popieriaus“

R. Juknevičius tvirtino, kad ūkininkams šie metai – skirtingi. Kai kurių žemdirbystės šakų ūkiai, nukentėję nuo meteorologinių reiškinių, šiuos metus peiks. „Kadangi Lietuvoje vyrauja augalininkystės ūkiai (apie 70 proc.), galima teigti, kad iš esmės metai buvo geri, derlingi, produkcijos supirkimo kainos aukštesnės negu pernai. Tačiau yra labai keistas dalykas. Metų pabaigoje balansas rodys brangiai parduotą derlių, bet pelnas liks tik „ant popieriaus“, o kišenės, deja, bus tuščios“, – sakė LŪS pirmininkas, paaiškindamas, kad dar nespėję parduoti javų ar rapsų, žemdirbiai jau perka „auksines“ trąšas, degalus naujam derliui.

R. Juknevičius piktinosi, kad vienpusiai pareiškimai iš valdininkų lūpų apie labai derlingus ir pelningus metus yra ne kas kita, kaip bandymas ūkininkų bendruomenę sumenkinti visuomenės akyse. Menkiau su žemės ūkiu susipažinę, neįsigilę žmonės tokius teiginius priima už gryną pinigą. Brangsta maistas, o kalti dėl to esą pelno uždirbę ūkininkai – tai, pasak R. Juknevičiaus, bandoma įteigti visuomenei, ir visai nesvarbu, kad šių metų pelno sąskaita bus užaugintas kitų metų derlius.

Dalia KARPAVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: žemės ūkio politika, Raimundas Juknevičius, LŪS, žemdirbiams