Žemės ūkio rūmai praleido progą patylėti

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) atstovauja žemdirbių interesams ar ne? Toks klausimas daugeliui kilo, kai Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į aukščiausiuosius šalies vadovus dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, o Rūmai išplatino pareiškimą, palaikantį ministrą.

Išsakė susikaupusias problemas

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo ministru K. Navicku LŽŪT, vienijanti dešimt pagrindinių žemdirbių asociacijų, įteikė Ministrei Pirmininkei, Prezidentui ir Seimo Pirmininkei. Jame rašoma, kad nepasitikėjimo ministru pareiškimas nebuvo spontaniškas veiksmas, – jis žemdirbių visuomenėje brendo seniai.

„Ministras nereaguoja ne tik į žemdirbių organizacijų, bet ir į savo paties sušauktos visuomeninių patarėjų tarybos narių raginimus bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant aktualius sektoriui klausimus, o ypač tuos, kurių atidėjimas gali turėti labai skaudžių pasekmių ateityje“, – sakoma pareiškime.

Rašte reiškiamos pastabos dėl ministro kompetencijos trūkumo: „Dėl artimesnių, geriau asmeniškai suprantamų temų traukos ministro sprendimai balansuoja ant privačių interesų ribos.

O delsimas imtis neatidėliotinų veiksmų kelia grėsmę svarbių žemės ūkio sektorių egzistavimui.“

Pareiškime pažerta kritikos dėl įvairių veiklos sričių – BŽŪP strateginių planų rengimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, „Bioįvairovės“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijų. Atkreipiamas dėmesys, kad vienam didžiausių iššūkių Lietuvos žemės ūkiui – žaliajam kursui įgyvendinti, kol kas nėra numatytas pakankamas finansavimas. Sunerimta ir dėl žemės ūkio konsultavimo sistemos išlikimo. „Toliau proteguojami ŽŪR organizuojami menkos vertės solidžiai finansuojami seminarai“, – teigiama rašte.

Ypač didelį nerimą žemdirbiams kelia tai, kad „dabartinė ŽŪM vadovybė nuo pirmųjų darbo dienų kūrė iki šiol nebūdingas dirbtines kliūtis bendradarbiavimui su mokslo ir žemdirbių bendruomene ir nerodo dėmesio aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui bei esamų perkvalifikavimui“. K. Navickas, reaguodamas į LŽŪT pareiškimą, teigė, kad jį vertina kaip nuomonę, kaip susierzinimą, kuris kyla dėl įvykusių ir vykstančių pokyčių. Ministras teigė, jog pareiškimui stinga konkretumo ir tikslumo.

Nusprendė ministrą palaikyti

LŽŪT kartu su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, kuri, pažymėtina, yra ŽŪR narė, paskelbus pareiškimą dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru K. Navicku, Rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus kreipėsi į šalies vadovus dėl žemės ūkio ministro veiklos ir valstybės įmonių pertvarkos palaikymo.

Šiame pareiškime rašoma, kad ŽŪR pritaria žemės ūkio ministro iniciatyvoms dėl vykdomų pertvarkų siekiant skaidrumo ir tvarių finansinių rezultatų užtikrinimo, nepaisant to, kad kai kurioms suinteresuotoms organizacijoms tokia pertvarka kelia diskomfortą. „Šiuo metu ŽŪR neįžvelgia priežasčių nepasitikėti žemės ūkio ministru ir nepritaria dažnai žemės ūkio ministrų bei jų politinio pasitikėjimo komandų kaitai, kadangi tai daro neigiamą įtaką sklandžiam žemės ūkio ministerijos darbui bei žemės ūkio ir kaimo plėtros procesams“, – teigiama A. Svitojaus rašte.

Tokia ŽŪR išreikšta pozicija sulaukė itin prieštaringo žemdirbių visuomenės vertinimo.

Praleido progą patylėti

„Kad atsirado priešprieša tarp ŽŪR ir LŽŪT, žemdirbiams ir visam agrosektoriui nėra gerai. Šiuo atveju, jei LŽŪT pareiškia nepasitikėjimą ministru ir argumentuoja kodėl, tai manau, kad ŽŪR pirmininkas turėjo nors patylėti iš pagarbos žemdirbių bendruomenei. Tai švelniausia, ką jis galėjo padaryti. Kai esi žemdirbių vadas, tiesiog įžūlu taip elgtis“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė didžiausią žemdirbių autoritetą turėjęs (2000–2005) buvęs ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas.

Jo įsitikinimu, dabar visoms valdžioms toks pareiškimas duoda tam tikrą instrumentą ir faktą, kad yra ir kita, „runkelių“, nuomonė. Žemdirbiams dėl to – labai

blogai. „ŽŪR pirmininkas neabejotinai taip elgtis neturėjo. Tai iššaukia žemdirbių susiskaldymą. Visa atsakomybė dėl žemdirbių susiskaldymo tenka ŽŪR ir, pirmiausia, jų pirmininkui. Jis turi telkti, išklausyti, suprasti, jeigu nori, kad žemdirbių balsas būtų geriau girdimas“, – tvirtino J. Ramonas.

Galbūt ŽŪR ėmėsi tokios pozicijos bijodami prarasti finansavimą? J. Ramono teigimu, tai nėra rimta priežastis. Esą jam būnant ŽŪR vadovu irgi buvo įvairių situacijų ir gąsdinimų. Nuo pat ŽŪR atsiradimo ko tik nebuvo. „Man irgi sakė, tu šioks, toks, mitinguoji, streikuoji, pinigus atimsim. Atsakas buvo vienas – atimkit. Bet nieko nepadarė. Kad ir ką valdžia bedarytų, privalai išlikti tvirtas tarsi uola ir būti žemdirbių pusėje. Nutiko taip, kad patys didžiausi ŽŪR atsiradimo ir sustiprėjimo priešininkai (tuometinis Žemės ūkio ministerijos valdininkas A. Svitojus), darę viską, kad tų Rūmų nebūtų, dabar tapo jų vadovais. Ko gero, prof. Antanas Stancevičius, pirmasis ŽŪR pirmininkas po nepriklausomybės atkūrimo, grabe vartosi dėl tokios situacijos, nes jis stengėsi, kad visi žemdirbiai būtų po vienu stogu, kad būtų vienu kumščiu ginamas kaimo    žmogus“, – ŪP rėžė J. Ramonas, kuris 1993 metais vadovavo Žemaitijos ūkininkų streikui, 1993–1995 metais buvo Telšių ūkininkų sąjungos pirmininkas, 1997–2000 metais dirbo ŽŪR pirmininko A. Stancevičiaus pirmuoju pavaduotoju, vėliau – dvi kadencijas buvo Seimo nariu.

Į maitinančią ranką nekąs

„Juk nekąsi į ranką, kuri maitina. ŽŪR yra labai dosniai finansuojami ŽŪM“, – ŪP kalbėjo LŽŪT narys, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis ir pridūrė, kad deklaruoti, jog gini žemdirbius, gaunant keletą milijonų, – nekuklu ir tiesiog nepadoru.

ŽŪR 2021 m. iš valstybės biudžeto suplanuota tiesiogiai gauti 364 tūkst. eurų „Žemdirbių savivaldos stiprinimui“ ir kiek daugiau nei 2,5 mln. eurų per projektines veiklas. Dar 230 tūkst. planuojama susirinkti už mokamas paslaugas ir projektinę veiklą bei 17 tūkst. už nario ir stojamąjį mokestį. Viso šių metų planuojamos pajamos sudaro daugiau kaip 3 mln. eurų.

Puskunigio nuomone, LŽŪT net nebūtų susikūrusi, jei ŽŪR būtų atlikę savo funkcijas pagal savo priedermę, tačiau jie dirba dėl savęs ir čia viskas labai iškreipta. „Kai buvo galima paremti norimą, žemdirbius atstovaujančią organizaciją nuo deklaruojamų hektarų skaičiaus vienu euru, tai ir parodė, kaip ŽŪR yra vertinami – nė vieno euriuko Rūmai iš žemdirbių negavo. Tuo tarpu LŽŪT atstovauja virš 80 proc. žemdirbių. Manau, kad taryba dar didės ir atstovaus visus žemdirbius, nes dabar žemdirbiai telkiasi kaip niekada“, – sakė P. Puskunigis.

LŽŪBA prezidentas pritaria J. Ramonui, kad ŽŪR reikėjo susilaikyti nuo tokio pareiškimo, nes visi klausimai, dėl kurių išreikštas nepasitikėjimas ministru, betarpiškai susiję ir labai svarbūs Lietuvos žemdirbiams. „Rūmai, mano manymu, šiandien tinkamai neatstovauja žemdirbių. Pasisakydami prieš daugumos žemdirbių asociacijų pareiškimą ŽŪR vėl atsidūrė kitoje barikadų, t. y., ne ūkininkijos, pusėje.“, – stebėjosi Rūmų pozicija P. Puskunigis.