Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Žemės ūkiui vėl teks tempti įstrigusią ekonomiką

2018/02/08


Verslininkai, investavimo ekspertai pranašauja naują ekonomikos krizę, nes senka arba netolimoje ateityje baigssis dideli Lietuvai tenkančių pinigų srautai – Europos Sąjungos parama, bankų kreditai, emigrantų perlaidos ir valstybės paskolos. Prastėja ir žemės ūkio statistika. Kaip nauja krizė galėtų paveikti žemės ūkį? Ar jis vėl taptų Lietuvos ekonomikos lokomotyvu kaip 2009-aisiais?

Pridėtinė vertė mažėja „Kai vadovavau Žemės ūkio ministerijai (2008–2012 metais, per patį pasaulio finansų ir ekonomikos sunkmetį – red. past.), mūsų 15-oji Vyriausybė stengėsi, kad ne tik Lietuvos pramonė ir finansų sistema, bet ir žemės ūkis kuo minkščiau nusileistų kriziniais laikais. Šią savaitę pasaulio vertybinių popierių biržų pokyčių rodikliai krito į neregėtas žemumas. Tai gali pranašauti artėjančią pasaulinę ekonomikos krizę. Ar Lietuva būtų jai pasirengusi? Nešališki Europos Sąjungos (ES) statistiniai tyrimai patvirtino, kad nuo 2012 metų Lietuvos agrarinio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė iš vieno hektaro žemės ūkio naudmenų tolydžio mažėja. Nusiritome į paskutinę ES vietą, net žemiau už ilgamečius autsaiderius latvius. Reikia keisti požiūrį, efektyviau, produktyviau panaudoti ES paramą – skatinti verslą. Reikia suteikti ūkininkams kreditus su nedidelėmis palūkanomis apyvartinėms lėšoms, užuot dalijus pridėtinės vertės nekuriančiam kaimo socialiniam sluoksniui pašalpas už iškirstus krūmus ar drožlėmis, skiedromis, šiaudais pavasarį apibarstytus daržus“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius.

Ratus reikia ruošti žiemą Parlamentaro žemdirbio K. Starkevičiaus nuomone, žemės ūkis galėtų vėl tapti lėtėjančios ekonomikos lokomotyvu. „Prisimenu, profesorius Rimantas Rudzkis apskaičiavo, kad 1 euras, investuotas į žemės ūkį, sugrąžina 1,7 euro“, – aiškino K. Starkevičius. Visuomeninės organizacijos „Metro sąjūdis“ pirmininkas, verslininkas Juozas Zykus nė neabejoja, kad Lietuvos ekonomikai ateina sunkūs laikai. „Gal tik padėtis prastės lėčiau negu 2008-aisiais. Tada lėkėme stačia galva žemyn kaip į šulinį. Bendrasis vidaus produktas per pusantrų metų susitraukė apie 16 proc., nedarbas šovė į rekordines aukštumas, iki 18 procentų. Bet naujos ekonominės krizės priežastys tos pačios – vėl lipame ant seno grėblio, kurio kotas mums įstatė gumbą į kaktą prieš 10 metų“, – „Ūkininko patarėjui“ įrodinėjo J. Zykus. Pasak J. Zykaus, seniai įsitikinta, kad pagrindinė bankrotų priežastis yra ilgai trunkantis išoriškai sėkmingas, todėl užmigdantis verslininkų budrumą įmonės darbas. „Politikai giriasi, kad ekonomika klesti, dalis visuomenės laukia, kol gyvenimas dar labiau pagerės, ir nesirengia liūdnesniam ūkinės veiklos scenarijui, užmiršusi patarlę „roges ruošk vasarą, o ratus – žiemą“. Krizės kartojasi kas 10 metų, todėl 2019-aisiais turėtų prasidėti naujas ekonomikos nuosmukis“, – pranašavo aktyvus visuomenininkas J. Zykus.

Emigrantų perlaidos amžinai negelbės Vilniaus požeminio geležinkelio entuziastui neramu, kad Lietuvos ekonomikos pakilimo burbulą pučia tik ES parama, bankų kreditai, emigrantų perlaidos ir valstybės paskolos. „Lietuvoje plaukioja 4,5 mlrd. neuždirbtų, nesuteikiančių jokios ekonominės, visuomeninės naudos eurų. 1,5 mlrd. išleidžiama Turkijos, Egipto kurortuose ir atsiskaitant už kiniškas prekes. Dalis ES lėšų nusėdo bankuose, gyventojų, bendrovių indėlių pagausėjo daugiau nei 7 mlrd. eurų. Nors per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo keliais šimtais tūkstančių, gyvenamųjų namų statome tiek pat, kiek ir prieš 2009-ųjų krizę, naiviai tikėdamiesi, kad juose apsigyvens visiems laikams į tėvynę sugrįžę emigrantai. Jau matyti pirmieji būsimojo sąstingio požymiai: pabaigtuvių vainikų ant namų iškeliame vis daugiau, parduodame jų mažiau. 2018 metais būsto rinka bus persotinta. Neliks pirkėjų, išseks ir bankų kreditai bei emigrantų siunčiami pinigai“, – apie Lietuvos ekonomikos priešinfarktinę būseną perspėjo verslininkas J. Zykus.

Antros „naktinės reformos“ nenorėtų Tačiau, anot J. Zykaus, tai tik būsimų ūkinių negandų žiedeliai, o krizės vaisiai prinoks Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos. „Bendrijai netekus vienos narės, daug mokėjusios į ES biudžetą, o Lietuvos nacionalinėms pajamoms padidėjus dar apie 3 proc., mūsų bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui priartės prie ES vidurkio, todėl Lietuvos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir parama iš jo susilygins. Dar dvejus metus gausime europinių lėšų, bet mažiau, todėl tapsime atsargesni ir taupesni. 2009 m. krizę, kurią daugelis laikė atsitiktinumu, nes planinės sovietų ekonomikos laikais jų nebūdavo, Lietuvos valdžia įveikė mažindama pensijas, atlyginimus, skolindamasi iš komercinių bankų ir neviešai platindama Vyriausybės vertybinius popierius. Matyt, tokie patys būdai besiartinančiai krizei įveikti visuomenei nepatiktų“, – svarstė visuomenininkas J. Zykus.

Teks atsigręžti į kaimą Sudėtingų požeminių statinių (tunelių, pėsčiųjų perėjų po gatvėmis, geležinkeliais) specia­listo J. Zykaus nuomone, krizę pavyktų atitolinti ir padaryti ne tokią skausmingą atsisakius iš sovietinių laikų paveldėtos biudžeto pinigus tuščiai ryjančios planinės veiklos ir nustojus varžyti privačią iniciatyvą. Pasinaudojus britų patirtimi, valstybės biudžeto lėšas savivaldybėms ar ministerijoms reikėtų skirti tik įsitikinus, kad neatsirado nė vieno verslininko, norinčio statyti, vežti, prižiūrėti. Vilniaus metro sąjūdžio pirmininkas įsitikinęs, kad žemės ūkis – labai svarbus veiksnys, padedantis atsispirti krizei. „Nieko kito nebeliks, tik remtis žemės ūkiu. Jaunimas emigruos, o vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių tokia perspektyva nevilioja, net kelia baimę. Gyvenau Maskvoje, žinau, kaip apkarsta svetima kalba, kitokie papročiai. Seno medžio į kitą dirvą nepersodinsi jam nepakenkęs. Mes, likę Lietuvoje, vieni avis auginsime, kiti – daržoves, ir keisimės savo produkcija“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo verslininkas J. Zykus.

Sūriai kaip lazeriai Ekonomistas, tarptautinių finansų ir investicijų specialistas, profesorius Antanas Buračas kiek sumenkino žemės ūkio reikšmę valstybės ekonomikai. „Gal prieš 50 metų agrarinis sektorius ir buvo valstybės ūkio garvežys. Bet dabar žemės ūkio produkcija nelemia Lietuvos ekonomikos spartos. Galima palyginti su lazerių svarba. Mokslas, iš dalies medicina, kariuomenė be šių vienodo bangos ilgio šviesą spinduliuojančių įrenginių neišsiverstų, bet pramoniniams tikslams Lietuvoje lazeriai dar gana siaurai naudojami. Maisto produktų paklausa didėja. Lietuvos žemdirbiams ir mėsos, pieno perdirbėjams rinkų pasaulyje apsčiai. Užsivėrė Rusija, bet galime prekiauti su Kinija, Japonija, patekti į Indiją, Braziliją“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino prof. A. Buračas.

Sezoniniai veiksniai svarbesni 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario akademiko A. Buračo nuomone, nei Lietuvos ekonomikai, nei žemės ūkiui artimiausiais metais didelės nelaimės negresia. „Visų nervus truputį padirgino pasaulio akcijų biržų panika, populiariausių virtualių (skaitmeninių) valiutų vertė smuko trečdaliu. Bet mūsų ekonomikos, finansų korifėjai – Žygimantas Mauricas, Gitanas Nausėda – ramina, kad 2008-ųjų scenarijai nepasikartos. Aišku, negalime atmesti nuo XIX a. vidurio žinomos kas 10 metų pasikartojančių ekonominių ciklų teorijos. O žemės ūkio būklė labiau priklausys nuo sezoninių veiksnių – liūčių, sausrų, žiemos orų poveikio maistiniams ir pašariniams kultūriniams augalams, naminių gyvūnų užkrečiamųjų virusinių infekcinių ligų“, – svarstė prof. A. Buračas.

Triukšminga, bet teorinė tikimybė Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, naujos ekonominės krizės tikimybė – tik teorinė. „Triukšmas per ankstyvas. 2007–2008 metais buvo nemažai aiškių požymių, perspėjančių apie esminius struktūrinius pasaulinės ekonomikos lūžius. Dabar biržų indeksų svyravimas taps savotišku šaltu dušu finansininkams, investuotojams, kurie pamiršo atsargumą, pamėgo azartišką riziką. Net jeigu Lietuvos ekonomiką ir ištiktų krizė, žemdirbiai neištrauktų valstybės iš duobės. Žemės ūkio darbuotojų, ūkininkų mažėja, taigi ir paties sektoriaus vaidmuo silpsta. Per sunkmečius krinta produkcijos – žaliavinio pieno, grūdų – supirkimo kainos, todėl žemdirbiams tenka galvoti, kaip patiems išgyventi, nebankrutuoti“, – „Ūkininko patarėją“ tikino T. Povilauskas.

Didžiausias pažangos stabdis

Rasa MELNIKIENĖ Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė

Svarbiausia 2009 metų krizės priežastis buvo neatsakinga, lengvabūdiška bankų skolinimo politika. Ši aplinkybė yra nuodugniai išnagrinėta, finansinės institucijos papildomai reguliuojamos, todėl vargu, ar buvusi krizė gali pasikartoti. Man atrodo, kad dabar ekonominė Lietuvos padėtis yra stabili, o reikšmingiausia, skaudžiausia problema – masinė, Lietuvos kaimiškus regio­nus ypač skurdinanti emigracija, kurią galima net pavadinti žmogiškojo kapitalo eksportu. Gyventojų mažėjimas kaimuose ir visoje Lietuvoje yra didžiausia kliūtis, trukdanti sėkmingai žemės ūkio veiklai.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...