Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Žemos kainos – tik prisiminimuose

2022/09/09


Kol Lietuvoje nėra tikros konkurencijos, apie maisto kainų kritimą galima tik svajoti.

Pasaulinės maisto kainos mažėjo penktą mėnesį iš eilės, iš dalies dėl to, kad buvo atnaujintas eksportas iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, pranešė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

Albertas Gapšys, maisto kainų indeksas, kviečių kainos, FAO

Anot jos, maisto kainų indeksas, kuris seka tarptautinių maisto prekių krepšelio kainų kasmėnesinį pokytį, nuolat mažėjo nuo kovo mėnesio, kai po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą buvo pasiekęs rekordinį lygį. Augalinių aliejų kainos nukrito 3,3 proc. – iki lygio, t. y. žemesnio nei buvo prieš metus. FAO grūdų indeksas sumažėjo 1,4 proc. dėl 5,1 proc. sumažėjusių  kviečių tarptautinių kainų. Pasak FAO, tai lėmė pagerėjusios gamybos perspektyvos Šiaurės Amerikoje ir Rusijoje, taip pat pirmą kartą po daugiau kaip penkių mėnesių pertraukos atnaujintas eksportas iš Juodosios jūros uostų Ukrainoje.

Kaip tokios tendencijos lemia maisto kainas Lietuvoje, ko laukti ateityje? Apie tai su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto ekonomistu-analitiku Albertu GAPŠIU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS.

Albertas Gapšys.

– Sausra Europoje mažina šiųmetį derlių, kaip tai lemia maisto produktų kainas mūsų šalyje?

– Lietuva ir jos žemės ūkio sektorius – tik labai nedidelė visos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektoriaus dalelė. Todėl procesai, vykstantys visoje ES, vyksta ir pas mus. Pati Lietuva jiems turi menkos įtakos. Tad gali susiklostyti situacija, kai Lietuvoje žemės ūkio kultūrų derliai gaunami nemenki, tačiau tiek jų supirkimo, tiek maisto produktų kainos būna aukštos. Gali nutikti ir atvirkščiai – pas mus gali būti prastas derlius ir žemos kainos.

Akivaizdu, kad žemdirbiams kainas diktuoja tos šalys, kurios turi dideles gamybos apimtis ir užima nemenką rinkos dalį tiek eksportuodamos, tiek importuodamos tam tikras prekes. Esame mažas sraigtelis didelėje rinkoje, tik džiugu, kad mūsų žemės ūkis išgali šalies gyventojus aprūpinti beveik visais reikalingais maisto produktais, išskyrus kiaulieną, kurios jau negebame išauginti tiek, kad patenkintų šalies poreikius. Tad ekonominis, maisto saugumas yra beveik užtikrinamas. O jis pagal svar- bą – antras po energetinių išteklių. Todėl galiu sakyti, kad Lietuva šia prasme yra beveik saugi. Tik, kaip minėjau, kol kas problemų kyla apsirūpinant kiauliena. Koronaviruso pandemija parodė, kad mūsų šalies vartotojai nėra linkę kiaulienos keisti jautiena ar paukštiena, kurių turime pakankamai.

– Pastaruoju metu teigiama, kad aukštoms maisto produktų kainoms įtakos turėjo ir geopolitinė situacija – karas Ukrainoje, dėl kurio kai kuriuose pasaulio regionuose kilo bado grėsmė. Kaip manote, ar ši problema išsisprendė pradėjus gabenti grūdus iš Ukrainos?

– Šiuo metu rinkoje susiklostė įvairios sąlygos, kurios lemia maisto kainų augimą ir, manyčiau, šie procesai nuo žemdirbio jau nebepriklauso. Kalbos apie gresiantį badą kai kuriose pasaulio šalyse dėl to, kad Ukrainoje vyksta karas, o Rusija naikina Ukrainos grūdų saugyklas, sakyčiau, buvo nepagrįstos. Jos galėjo būti informacinio karo dalis arba jas skleisti galėjo tie, kas nėra gerai susipažinę su situacija. Ukraina išaugina didžiulį kiekį grūdų – vien kviečių apie 30 mln. t, kurių apie 20 mln. t eksportuoja, daugiausia į Afrikos šalis. Iškilus grėsmei, kad eksportas nutrūks, visi pradėjo kalbėti, kad Afrika badaus. Tačiau kasmet skelbiamos pasaulinės grūdų atsargos sudaro apie 280 mln. t. Ką prie šio kiekio reiškia 20 mln. t? Žinoma, pusė atsargų priklauso Kinijai, tačiau likusi dalis – nemenka. Todėl kalbėti, kad dėl karo pasaulį ištiks badas – pernelyg drąsu. Gal taip būtų, jei karas užsitęstų 5–10 metų. Tačiau kol kas tokių požymių nėra. Kažkodėl visi pradėjo garsiai kalbėti ir rūpintis, kad Afrika badaus, tačiau ir taip šio kontinento kai kurių šalių gyventojai jaučia maisto nepriteklių. Todėl kalbėti, kad taip yra vien dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje – neteisinga. Be to, vos tik pradėjo iš Ukrainos vežti grūdus, temos eskalacija baigėsi.

– Jau kurį laiką FAO analitikai Europoje fiksuoja po truputį mažėjančias maisto produktų kainas. Kaip yra Lietuvoje, ar verta to tikėtis ir mūsų šalyje? 

– FAO stebi tik kai kurių pagrindinių produktų krepšelio kainas. Tad nenorėčiau sutikti, kad mažėja daugelio maisto produktų kainos. Jei palygintume maisto produktų kainas, buvusias šių metų rugpjūtį, su tuo, kiek tie patys produktai kainavo prieš metus – 2021-ųjų rugpjūtį – pamatytume, kad kainos, išskyrus cukraus, tik augo.

Jei tokios tendencijos išliks, nebus taip, kad visur kainos kyla, o vienoje šalyje jos mažėtų. Todėl netikiu, kad net ir kitąmet kainos mažės. Jei realiai vertintume tai, kas įvyko nuo 2020 metų, prasidėjus pandemijai, kai krizę patyrė turizmas ir kitos ūkio šakos, gamtos anomalijos – pernykščiai potvyniai Europoje bei šiųmetės sausros, kas turės įtakos derliams, sudarė visas palankias sąlygas kainoms augti. Žinoma, Lietuvoje tokios sausros kaip Vakarų Europoje šiemet nebuvo, bet nuo mūsų šalies europinės ar pasaulinės kainos menkai priklauso. Todėl nemanau, kad, pavyzdžiui, grūdų kainos stipriai mažės. Jos dabar yra maždaug 40 proc. didesnės nei pernai. Didelė tikimybė, kad tokios ir išsilaikys, jei nebus dar didesnės. Grūdų kaina turi įtakos ir duonos, kitų miltinių gaminių kainoms. Net ir gyvulininkystės ar paukštininkystės produkcijos kainoms, nes grūdai yra naudojami kaip pašaras.

Negalime nepastebėti, jog Rusijos karinė invazija Ukrainoje taip pat lėmė maisto kainų augimą, nes itin kilo energetinių išteklių kainos. Atsisakydami energetinių išteklių iš Rusijos, turime susitaikyti su mintimi, kad jų kitur pirksime brangiau. Ir tai vėl lems maisto produktų kainas.

Net jei ir mažėja kai kurių maisto produktų kainos, dar nereiškia, kad sulauksime laikų, kuomet kainos sugrįš į 2020 metų lygį. To jau niekuomet nebus. Aišku, kainų augimas gali šiek tiek stabilizuotis, gali nustoti augti ir pačios kainos, jei elektros ir dujų kainos sumažėtų. Tačiau kol kas tokių ryškių tendencijų negirdėti, gal tik truputį mažėja dujų kainos, bet jos vis vien išlieka labai aukštos.

– Kokios įtakos maisto produktų kainoms visoje Europoje gali turėti brangstantys energetiniai resursai? Ar Lietuva gali būti išskirtinė?

– FAO duomenys rodo, kad vidutiniškai maisto produktų kainos, palyginti su 2014–2016 m., panašios buvo ir 2020 m., šiemet pasiekė 138 proc. Gali būti, kad prireiks dar keleto metų, kol jos stabilizuosis ir gal kiek sumažės. Tačiau neturiu iliuzijų, kad tai nutiks ateinančiais metais, nes visi kainų augimą lemiantys veiksniai išlieka. Gal tik gamtos sąlygos gali pakisti, tačiau ir jų kitimo tendencijos gana ryškios – kasmet Europoje tampa vis karščiau ir verstis žemdirbyste Pietų Europoje darosi vis sudėtingiau.

Lietuva pati lemti pokyčių savo rinkoje galimybių neturi. Be to, esame per maža šalis, kad mažindami maisto produktų kainą atlaikytume kitų didžiųjų šalių gamintojų konkurenciją. Jei palygintume savo šalį su kaimyne Lenkija, kuri yra labai didelė ir joje egzistuoja konkurenciniai svertai bet kurioje maisto sektoriaus šakoje, o Lietuvoje – beveik visuose sektoriuose yra vos po keletą įmonių, kurios tarpusavyje net nelabai nori konkuruoti. Vartotojai dėl to kenčia. Tad esame dar blogesnėje situacijoje nei didžiosios ES šalys – Vokietija, Prancūzija, Lenkija.

– Ar Lietuva turėtų susitaikyti su tuo, kad negali lemti maisto bei kitokių prekių ir paslaugų kainų augimo, ar dar yra kokių nors galimybių į šiuos procesus įsikišti valstybei?

– Galima drąsiai sakyti, kad Lietuvoje konkurencijos nėra ten, kur ji turėtų būti. Tad ir diskutuojama – reikia sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, ar ne. Manau, kad ten, kur nėra tikros konkurencijos, PVM sumažinimas atsilieps ne vartotojų, o prekybininkų ar gamintojų naudai. Galiausiai valstybė dėl to praras milijonus eurų. Todėl PVM mažinimas būtų tikslingas tik tose šakose, kur yra konkurencija.

Suprantu, kad dujų neturime, bet elektrą galime gaminti ir pasigaminti jos tiek, kiek mums reikia. Nesuprantu, kodėl to nedarome ir kodėl ji tokia brangi.

Perspektyvoje nematau sąlygų, kad maisto produktų kainos nors kiek mažėtų – derlius, kuris dabar imamas, yra užaugintas daugiausia naudojant dar prieš brangymetį įsigytas augalų apsaugos priemones, trąšas. Dabar jų kainos yra žymiai išaugusios. Negana to, trąšos ne tik brangios, bet ir sunku jų gauti. Tai irgi turės įtakos tam tikrų produktų kainoms. Juk auginant grūdus apie 40 proc. jų savikainos sudaro išlaidos trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, o kur dar išlaidos elektros energijai, kitoms reikmėms...

Todėl galiu tvirtinti, kad jei nemažės maisto produktų kainos pasaulinėje rinkoje, ES, tai vargu ar Lietuvoje gali kas nors pasikeisti – nematau, kuo Lietuva galėtų sužaisti, kad kainos mažėtų. Vienintelis veiksnys, galintis paveikti šiuos procesus – vartojimas. Jei jo apimtys mažėtų, tuomet įvyktų kažkokie pokyčiai. Tačiau ar tai lemtų kainų kriti-mą – sunku pasakyti. Jei jis ir bus, tai labai trumpalaikis.

 

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

2022.09.09 Susijusios temos - skaitykite: Albertas Gapšys, maisto kainų indeksas, kviečių kainos, FAO
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.