Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023

Žiauri Seimo kalėdinė „dovanėlė“ žemdirbiams

2023/01/03


Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių vadovai teigia, kad policinės valstybės smūgiai visai žemdirbių bendruomenei ne tik kad nesiliauja, bet jau peržengė visas raudonąsias linijas. Žemės ūkį puola ne tik „laisvosios partijos“, bet ir bolševikai su pilsudskininkais vadovaujant landsbergiečiams. Paskutinė žemdirbių viltis – šalies Prezidentas.

Kalėdų išvakarėse parlamentarai žemės ūkio sektoriui pasiuntė dar vieną smūgį „žemiau juostos“ – panaikino sanitarinės apsaugos zonoje (SAZ) galimą didesnę kvapų, triukšmo koncentraciją ir plačiau atvėrė duris miesčionių gyventojų skundams lietis bei įvairiems kontrolieriams darbuotis. Taip žemdirbių organizacijų atstovai įvertino Seime priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas. O šių rengėjai tikina, kad tokiu būdu subalansavo gyventojų ir ūkio subjektų interesus!

Mato totalų pančiojimą

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas rengusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad su ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų specialistais ieškota tam tikro vidurio, kad būtų subalansuoti gyventojų ir ūkio subjektų interesai. Kaip žinia, Lietuvoje verda daug emocijų dėl kaimiškų kvapų ir net triukšmo. Skundai, kad karvių melžimas neduoda miestiečiams išsimiegoti, pasiekia net teismus.  

Žemdirbių organizacijų atstovai jokio vidurio nemato, tik įvarčius į vienus – žemės ūkio – vartus.

„Prieš šv. Kalėdas Seimas rėžė žemdirbiams dar vieną smūgį „žemiau juostos“ – panaikino SAZ galimą didesnę kvapų, triukšmo – jaučio baubimo, gaidžio giedojimo – koncentraciją. Taigi, rūpinasi visuomenės sveikata. Kas šiandien yra svarbiau visuomenės sveikatos sergėtojams: laisvė narkotikams ar karvės kvapelis? Ar taip yra sveikatinama visuomenė?“ – „Ūkininko patarėjui“ piktinosi Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius.

Jis tvirtino, kad žemdirbiai tų pataisų nematė, prašė parlamentarų, kad neskubėtų jų priimti, nes tai bus žemės ūkio gamybą smaugiantis sprendimas, bet Seimas Kalėdų išvakarėse gana darniai už tai balsavo, niekas neprieštaravo, tik 6 parlamentarai susilaikė.

„Specialiai tokią dieną, skubos tvarka, beveik slapukaujant tai priėmė, nes žinojo, kad bus daug bangų. Ko lėkti kaip nuogiems į dilgeles, bet gal kokie susitarimai juos veja? Priėmė konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“. Pritarė „lenkai“, socialdemokratai ir be didesnių diskusijų, susitrumpinę darbo laiką, išvyko namo ruoštis Kūčioms ir Kalėdoms“, – apmaudo neslėpė J. Sviderskis, pabrėžęs, kad Seimas dar plačiau atvėrė duris skundams lietis. „Nereikia nei pieno, nei mėsos, nei kiaušinių, visuose sektoriuose žemės ūkio produkcijos gamyba smunka, bet vis labiau klesti policinės valstybės principai. Kas penktas pilietis Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, bet to nemato, sako, kad viskas turi būti gražu. Štai vienoje žemės ūkio bendrovėje nuo balandžio iki lapkričio apsilankė apie 50 komisijų, važiavo aplinkosaugininkai, veterinarijos specialistai, kvapų tikrintojai ir t. t. Visi ką nors randa ir nubaudžia“, – apie totalų žemdirbių pančiojimą kalbėjo LŽŪBA atstovas.

Siekia atitaisyti istorinę klaidą

A. Gedvilienė aiškino, kad visi ūkio subjektai, kurie vykdo taršią veiklą (fermos ar įmonės), jau senokai turėjo įregistruoti savo SAZ, o dabar tai privaloma: „SAZ buvo numatytos Vyriausybės nutarimuose, bet jos neatsispindėjo jokiuose registruose ir dėl šios priežasties savivaldybės leido tose teritorijose įsikurti žmonėms, statyti, vykdyti plėtrą ir dabar turime situaciją, kada vyksta gyvenimas, stovi gyvenamieji namai, mokyklos, vaikų darželiai ir kiti pastatai teritorijose, kurios realiai jau prieš 30 metų buvo SAZ. Tokiu būdu įmonės ir gyventojai priartėjo vieni prie kitų“, – dėstė Seimo narė.

Kilus problemoms Vilniaus rajone, kur tarp paukštynų ir gyventojų tvyro įtampa, parlamentarai ėmėsi tobulinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Atitaisant istorinę klaidą, priimtas sprendimas, kad žmonėms, atsidūrusiems SAZ, būtų netaikomi apribojimai.

„Į Seimą ir kitas institucijas kreipėsi 2,5 tūkst. žmonių, kuriems Nacionalinė žemės tarnyba atsiuntė pranešimus, kad jiems jų sklypuose registruojami SAZ apribojimai, nes jie ten nuo seno gyvena. Mūsų komitetas ieškojo sprendimų ir pasiūlėme visiems tiems sklypams, kurie patenka į ūkio subjektų normatyvines sanitarines zonas ir kurie atitaisomi per klaidos taisymo mechanizmą, būtų padaryta išimtis – netaikomi SAZ ribojimai. Paliekame tik tai, kad negalima keisti žemės paskirties, kad nebūtų didesnės plėtros“, – ŪP sakė parlamentarė. Ji atkreipė dėmesį, kad ūkio subjektams naujų reikalavimų neatsiranda, įgyvendinant 2019 m. priimtą klaidos taisymo mechanizmą, patvirtintomis pataisomis įmonėms dar dvejiems metams pratęsiama galimybė įregistruoti SAZ, atliekant poveikio sveikatai vertinimą. Įregistruoti SAZ įmonės galės palengvinta tvarka – negaudamos sutikimo iš žmonių.

„Įstatyme įtvirtinta, kad ūkio subjektai, kurie jau pradėjo SAZ registravimo procedūrą ir turi tai patvirtinančius dokumentus, juos turi pristatyti į Registrų centrą, taip užregistruoti teritoriją, gali nebedaryti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o tiems, kurie nepradėjo klaidos taisymo procedūros, bet gali ja pasinaudoti, suteikiame galimybę dar dvejus metus tai daryti, bet jie tokiu atveju turi atlikti poveikio sveikatai vertinimą“, – aiškino A. Gedvilienė.

Įstatyme įtvirtinta, kad jei SAZ nebus įregistruotos iki 2025 metų, įmonės negalės tęsti veiklos. Komiteto vadovė pažymėjo, kad, nepaisant to, jog gyventojai atsidurs SAZ, jų gyvenamoji zona higieniniu požiūriu vis tiek turės atitikti visus higienos reikalavimus. Taigi, ir SAZ, ir už jos ribų higienos normos turi būti vienodos.

Kreipėsi į Prezidentą, kad vetuotų

Po tokios Seimo Kalėdų „dovanėlės“ Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai suskubo kreiptis į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis nepasirašytų minėto įstatymo pataisų ir grąžintų jį pakartotinai svarstyti.

„Nustatant SAZ, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už SAZ ribų, taip pat tose SAZ (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai“, – į atsiradusį pakeitimą pabaksnojo LŽŪT.

Rašte, kurį pasirašė naujasis LŽŪT pirmininkas Virgilijus Urbonavičius ir visų Tarybai priklausančių 9 organizacijų vadovai, primenama, kaip Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra apibrėžiama SAZ – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sanitarinių zonų dydžiai nustatomi pagal ūkio subjektų vykdomos veiklos tipą ir mastą.

„Visa tai suponuoja nuostatą, kad SAZ ribose esančiose teritorijose yra galimas neigiamas poveikis ir kad būtent sanitarinės zonos paskirtis – atitolinti bei apsaugoti visuomenę, ribojant veiklą jose. Todėl akivaizdu, kad tie patys reikalavimai negali būti taikomi sanitarinės zonos viduje ir už jos ribų“, – konstatuojama kreipimesi.

Gyventojai priartėjo prie fermų

LŽŪT taip pat akcentavo, kad neatlikta minėto įstatymo pakeitimo galimo poveikio analizė, svarstymuose nedalyvavo ir nuomonės nepareiškė kiti Seimo komitetai, pavyzdžiui, Kaimo reikalų, pataisos nebuvo aptartos ir su žemdirbių bendruomene.

„Įstatymu nustatant SAZ ūkinės veiklos išmetamų kvapų, triukšmo ribines ribas, tokias, kokios jos turi būti už sanitarinės zonos ribų, bus sukurta dar didesnė konfliktinė situacija, tik jau šalies, o ne Vilniaus rajono Rudaminos gyvenvietės mastu“, – perspėja LŽŪT nariai.

Modernus paukščių auginimo kompleksas.

Žemdirbių organizacijų atstovai primena, kad tokia situacija atsiradusi dėl valstybės tarnautojų aplaidumo grąžinant žemes jų savininkams. Jie nebuvo deramai informuojami, nebuvo padaryti privalomi įrašai, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra keliamos atkuriamai jų nuosavybei. Taip prie gamybinių pastatų priartėjo gyventojai, o ne priešingai.

„Ūkiai naudoja visas įmanomas kvapų slopinimo technologijas, įdiegia naujoves, tačiau ne viskas veikia 100 proc. Žinant sudėtingą situaciją gyvulininkystėje, įstatymas dar labiau paskatins žemdirbius jos atsisakyti. Seimo vienašališki sprendimai, perkeliantys valdžios institucijų atsakomybę įmonėms ir ūkininkams, nėra teisingas kelias“, – nurodoma rašte.

Kur buvo garsūs Seimo agrarininkai?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 1, 2023 m. sausio 3 d.

 

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

 

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

 

Dalintis

2023/02/03

Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Ypač didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, pradėjusi plisti prieš pusantrų metų, virusologams kelia didelį susirūpinimą. Šis virusas lėmė apie 208 mln. paukščių visame pasaulyje žūtį. Dar labiau suklusti ...
2023/02/03

Simonas Gentvilas: Balskų užtvanka turės būti atverta žuvims

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį susitiko su Tauragės rajono bendruomene ir specialistais aptarti Balskų užtvankos būklę ir jos likimą. Susirinkę gyventojai informuoti, kad užtvankos griauti neplanuojama, tačiau ją eksploatuojanti ...
2023/02/03

Kaip yra prižiūrima kokie nauji maisto produktai patenka ant vartotojų stalo?

Europos Komisija (EK) reaguodama į išaugusį vartotojų susidomėjimą naujuoju maistu – vabzdžiais ir jų miltais, parengė pranešimą, kuriame pateikia atsakymus į dažniausiai vartotojų užduotus klausimus daugelyje Europos ša...
2023/02/03

Statistinio kandidato portretas – vedęs ir pasiturintis 49 metų vyras

Vasario 3 d., likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys api...
2023/02/03

Moliūgus auginti linksma

Danutė SAULIENĖ su šeima iš Švenčionų rajono, Reškutėnų, kasmet moliūgais užsėja 30 arų lauką, bet ūkininkauja ne tiek dėl naudos, kiek dėl malonumo, kasdien šiomis daržovėmis palepina ir naminius paukščiu...
2023/02/03

Paslaptingas gamtos padaras mena dinozaurų laikus, bet užtvankų įveikti neišmoko

Lietuvoje atrasta nauja vandens žuvų rūšis mokslininkams yra dešimtmečio įvykis. Tačiau brakonierių užmojų nei naujos, nei retos žuvų rūšys nekeičia. Artėjant nėgių nerštui piktadariai puikiai žino vietas, kur jų bus it...
2023/02/03

Naujausi VMI duomenys teikia vilčių, kad alkoholio vartojimo kultūra europietiškės

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 metų duomenys atskleidė, jog ženkliai sumažėjo degtinės pardavimai – 6,6 proc. Nykstamai mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per praėjusius metus susitraukė ...
2023/02/03

Ūkininkas Jurijus Michalkevičius renkasi ilgalaikį bendradarbiavimą su konsultantais

Šalčininkų r. ūkininkaujančio Jurijaus Michalkevičiaus augalininkystės ūkio veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. ir 15 hektarų. Dabar žemės plotas išplėstas iki 80. Sėjami rugiai, avižos, grikiai. Šalčininkų krašte ...
2023/02/03

Darbdaviai apie VIKO Veterinarijos studijų programos absolventus

Vilniaus kolegijoje (VIKO) baigusių veterinarijos studijas absolventų įsidarbinimas siekia beveik 93 proc. Taigi, darytina išvada, kad absolventai yra paklausūs darbo rinkoje, nes studijos glaudžiai susijusios su realiomis profesinėmis situ...