Ashburn +13,0 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 30 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +13,0 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 30 Sau 2023

ŽŪM užsimojo žemdirbius atgrasyti nuo draudimo?

2023/01/20


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) daug kalba apie paskatas ūkininkams valdyti rizikas ir drausti pasėlius bei gyvulius, tačiau realybėje nori iš esmės pabloginti draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarką. Kompensacijos gali sumažėti, o jas skiriant numatyta rūšiuoti žemdirbius – paramą gautų tik tie, kurie naudojasi išmaniosiomis technologijomis. Be to, ūkininkai dar turės įrodyti, kad neturi piktų kėslų pasinaudoti kompensacijomis.

Pažėrė stebinančių reikalavimų

Žemdirbių organizacijų atstovai įsitikinę – jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtins Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimo projektą, draudimo sistemai ir ūkininkams bus suduotas smūgis žemiau juostos, todėl vienareikšmiškai tam nepritariama.

Įsakymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas pagal poreikį gali būti sumažintas nuo 50 proc. iki 40 proc. žemės ūkio veiklos subjekto sumokėtos draudimo įmokų sumos. Iki šiol buvo kompensuojama 50 proc. Jei lėšų poreikis visoms tinkamoms paraiškoms finansuoti viršytų einamaisiais metais draudimo įmokoms kompensuoti skirtas lėšas ir papildomai lėšų nebūtų skiriama ar skiriama tik jų dalis, apskaičiuota valstybės pagalbos suma kiekvienam žemės ūkio veiklos subjektui būtų mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

Mažinamas būtų ir avanso intensyvumas – nuo 70 proc. iki 50 proc. žemės ūkio veiklos subjektui apskaičiuotos mokėtinos paramos sumos.

Toliau aiškinama, kad 2023–2025 metais derliaus paraiškoms kompensuoti Finansų ministerija (FM) skyrė papildomą finansavimą, turėjusį įvertinti lėšų poreikio augimą. Tačiau metų pabaigoje atliktas 2022 m. derliaus paraiškų vertinimas ir reikalingų lėšų skaičiavimas patvirtino, kad 2022 m. derliaus paraiškoms kompensuoti yra reikalinga 5,4 mln. Eur suma – 34 proc. viršijanti 2021 m. išmokėtą paramą. O FM kompensavimui skyrė tik 2,6 mln. Eur. Esant analogiškam algoritminiam augimui, 2023 m. paramos lėšų poreikis sudarys 7,24 Eur, o kompensavimui skirta suma – tik 4,3 mln. Eur. Tokiu būdu ŽŪM patvirtina, kad poreikis drausti rizikas žemės ūkyje auga, tačiau valstybė nenori prisiimti įsipareigojimų ir skirti daugiau paramos lėšų kompensacijoms, todėl ruošiamasi jas sumažinti.

ŽŪM yra parengusi dar daugiau siurprizų žemdirbiams. Keičiamas paraiškų ir susijusių dokumentų pateikimo būdas, panaikinant asmeninį ar registruotu paštu popierinių dokumentų pristatymą. Patvirtinus siūlomus pakeitimus, dokumentai savivaldybių administracijoms turėtų būti teikiami tik elektroniniu paštu. Taigi, norima rūšiuoti žemdirbius: jeigu neturi galimybės dokumentus, kuriuos reikia pasirašyti, siųsti virtualiai – apie draudimo įmokų kompensacijas net nesvajok.

Ūkininkai dar privalės teikti informaciją apie jų susietumą su kitais partneriais, taip pat informuoti, ar patiria finansinių sunkumų, tam reikės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus. Ir vieną, ir kitą informaciją vertins Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri informacinius pranešimus ir kitą informaciją pareiškėjui teiks tik elektroniniu paštu. Tad norima žemdirbius apkrauti papildoma biurokratine našta, o valstybinės įstaigos purtosi asmeninio kontakto, popierinių dokumentų ir nori bendrauti tik virtuliai.

Dvelkia dviveidyste

„Tai yra labai drastiški ir žudantys pasiūlymai. Visoje Europoje dabar „ant bangos“ rizikų valdymo skatinimas, o mūsų Vyriausybė nori silpninti šią veiklą. Tai – nedovanotina jos klaida, kaip ir ŽŪM, kuri negali apginti draudimo svarbos. Viena kalba, o daro priešingai. Tai – į visas gyvenimo sritis šiais laikais persismelkusi dviveidystė. Nors sakoma, kad žemės ūkis yra svarbus apsirūpinant maistu, bet to daryti neleidžia“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas.

Jis priminė, kad maždaug prieš 15 metų tuometė Vyriausybė prisiėmė atsakomybę finansuoti dalį draudimo įmokų, kad nereikėtų žemdirbių gelbėti ir biudžete ieškoti pinigų, kai dėl stichinių nelaimių patiriama didžiulė žala. „Valstybė skatino žemdirbius drausti pasėlius, o dabar ji purtosi šių įsipareigojimų, nenori skirti reikiamų lėšų. Ūkininkai kasmet draudžia vis daugiau pasėlių plotų, jie atsakingai žiūri į rizikų valdymą, todėl nenuostabu, kad tam pritrūko pinigų“, – pastebėjo ūkininkas.

Javų augintojas teigė esąs įsitikinęs, kad, esant palankioms draudimo sąlygoms, ir toliau daugėtų žemdirbių, kurie draudžia pasėlius. Tačiau tam reikalingos 50 proc. kompensacijos, nes be jų įpirkti draudimo paslaugas ūkininkai yra nepajėgūs.

„Taisyklėse labai gudriai parašyta, kad kompensacija gali mažėti nuo 50 proc. iki 40 proc., priklausomai nuo to, koks bus poreikis. Dar sako, kad jeigu kompensacijos dalis sumažės daugiau nei 40 proc., mes tuos likusius pinigus atgausime iš ateinančių metų biudžeto. Reiškia, kad tik po 2 metų bus žinoma galutinė kaina. Tai absurdiška tvarka. Kaip gali pirkti draudimo produktą, jei nežinai, kiek jis kainuos? Dabar pasirašydami sutartį matome, kiek kainuos draudimas, kiek kompensuos valstybė“, – naujais peršamais pokyčiais piktinosi A. Bardauskas.

Reikia palyginti simboliškos sumos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad draudimo sistema veikia daugiau nei 10 metų, iš pradžių ūkininkai gana nedrąsiai draudėsi, žiūrėjo į tai nepatikliai, bet dabar apdrausta maždaug 30 proc. viso galimo ploto. Jis priminė, kad žemdirbių, draudikų ir valstybės susitarimas dėl draudimo įmokų finansavimo atsirado po stichinės sausros, kada nemažai žemdirbių atsidūrė ties bankroto slenksčiu. Vyriausybė turėjo gelbėti sektorių, ieškoti pinigų situacijai suvaldyti, būta problemų juos paskirstant nukentėjusiesiems.

„Visi suprato – tam, kad tai nepasikartotų, reikia draudimo. Į šią rinką atėjo vokiečiai, o dabar veikia bene trys kompanijos, taigi, yra ir konkurencija. Jeigu bus patvirtintos pakeistos taisyklės, besidraudžiančių žemdirbių tikrai nepadaugės. Tai reiškia, kad dabartinė valdžia atšaukia valstybės įsipareigojimus žemdirbiams, nors tereikia palyginti simboliškos pinigų sumos, kad sistema būtų išlaikyta ir vyktų plėtra. Draudimo finansavimas galėtų didėti proporcingai augančiam plotui, bet pinigų biudžete tam nerandama, tada norima įjungti taupymo režimą“, – ŪP apgailestavo R. Juknevičius.

Jis pabrėžė, kad toks Vyriausybės sprendimas yra nenaudingas pačiai valstybei ir trumparegiškas, programuojantis problemas ateityje, kai, galbūt, ištiks kokia didelė stichinė nelaimė ir nukentėję žemdirbiai ir valstybė susidurs su dideliu iššūkiu.

Stebina iškreiptas požiūris

 

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 8, 2023 m. sausio 19 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2023/01/30

Pieno kainų krizė Lietuvoje ir ateities tendencijos

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų tribūnoje profesorė Astrida MICEIKIENĖ dalijasi įžvalgomis apie pieno kainų krizę: kiek ji susijusi su globalia rinka ir ką turėtume daryti?
2023/01/30

VMVT atstovui – tarptautinis pripažinimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos docentas dr. Marius Masiulis tapo Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir mi...
2023/01/30

Santaros klinikose darbą pradėjo Pacientų taryba

VUL Santaros klinikos pakvietė aktyvius pacientų organizacijų atstovus bei piliečius ir subūrė Pacientų tarybą, kuri ligoninėje veiks kaip patariamasis organas, atstovaujantis Santaros klinikų pacientus ir jų artimuosius, teikiantis patarimus klin...
2023/01/30

Algimantas Raudonikis: dar širdyje ne sutema

Vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos kompozitorių Algimantas Raudonikis šiais metais mini 89-ąjį savo gimtadienį. Nors amžius jau solidus, paklaustas, kaip jaučiasi, nesudvejoja: „dar širdyje ne sutema“. Šis gimt...
2023/01/30

Gripo sezonas įpusėjo: sergamumas nedidėja

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per sa...
2023/01/30

Siūlo tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą

Aplinkos ministerija siūlo stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų ats...
2023/01/30

Pajamų stabilizavimo priemonė startuos atsinaujinusi ir dar palankesnė ūkininkams

Dėl klimato kaitos ir padidėjusių kainų svyravimų ūkininkai susiduria su vis didesnėmis žemės ūkio rizikomis. Jau šiemet žemdirbiai šioms rizikoms valdyti galės naudotis nauju instrumentu – pajamų stabilizavimo priemone. Žemės ...
2023/01/30

Užsieniečiams išduota mažiau leidimų dirbti

Užimtumo tarnyba (UT) įvertino trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo mūsų šalyje statistiką. Skaičiai mažėjantys. Mažiausia užsieniečių dalis pageidauja dirbti žemės ūkyje.
2023/01/30

Atleistas prokuroras, Klaipėdoje vairavęs neblaivus

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė atleido iš prokuroro pareigų Juozą Syką, ėjusį Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareigas.