ŽŪM vadovų adresu skrieja kaltinimo strėlės

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojų atstovai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Kaimo reikalų komitetą kaltindami Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) padėties NMA destabilizavimu.

Viešame darbuotojų kreipimesi, kurį pasirašė NMA profesinės sąjungos pirmininkė Beata Naruševič-Sevruk ir NMA Darbo tarybos pirmininkė Julija Jevsejevienė, teigiama, kad keletą pastarųjų mėnesių NMA darbuotojai nuolat atitraukiami nuo savo tiesioginių funkcijų administruoti paramą – vykdant ŽŪM pavedimus jiems tenka rinkti įvairius keleto metų duomenis bei informaciją apie keliolika tūkstančių bylų. Taip pat duomenis, kurių nebuvo numatyta kaupti, bet ministerijai jų prireikė „čia ir dabar“, nors tokiems duomenims surinkti reikia keleto mėnesių ir didelio darbuotojų skaičiaus.

„Vien per liepą–rugpjūtį iš ŽŪM dėl informacijos pateikimo itin trumpais terminais gauta 50 pavedimų dėl didelės apimties duomenų (pvz., surinkti duomenis dėl kiekvieno mokėjimo prašymo, kurių iš viso buvo 16 000 vnt.), ko per daugiau nei 20 NMA veiklos metų nėra buvę. Tokie pavedimai gaunami nuolatos ir po keletą kartų per savaitę. Tokių veiksmų atlikimas trukdo vykdyti tiesiogines funkcijas, užtikrinant paramos administravimą laiku“, – teigiama kreipimesi.

Jame NMA darbuotojai teigia esą sunerimę ir dėl ŽŪM paskelbto NMA struktūros pakeitimo projekto, kuriuo siūloma naikinti dvi NMA vadovybės pareigybes – NMA direktoriaus pavaduotojo ir kanclerio. Nuogąstaujama, kad dėl to didės darbo krūviai kitiems darbuotojams, o dėl augančio darbo krūvio, kuris ir taip siekia 130 proc., kils dar didesnis darbuotojų nepasitenkinimas. Taigi didėja rizika prarasti kompetentingus darbuotojus, o naujų priėmimas yra sunkiai įgyvendinamas dėl mažų atlyginimų. Be to, panaikinus šias pareigybes esą bus sustabdyti visi paskelbti konkursai į laisvas darbo vietas, o šiuo metu vyksta 30 konkursų bei 6 atrankos, artimiausiu metu planuojami dar 10 konkursų. Nauji konkursai po reorganizacijos galėtų įvykti ne anksčiau kaip po 3 mėn. Tad esą NMA ilgą laiką negalėtų priimti naujų specialistų, jų ugdyti ir pasirengti naujam 2023–2027 m. finansiniam laikotarpiui, kuris prasidės jau po kiek daugiau nei trijų mėnesių. Jau dabar išlaikyti ir pritraukti naujų darbuotojų yra itin sudėtinga (2022 m. NMA paliko 71 darbuotojas, o priimti – tik 52 nauji darbuotojai), tai dar labiau apsunkins ir taip įtemptą situaciją. Iš šiemet paskelbtų 122 konkursų net 44 neįvyko, nes pretendentai tiesiog neatvyko arba nebuvo norinčių juose dalyvauti.

„Susidaro sunkiai suvokiama situacija, kai neaišku, ko siekiama tokiais sprendimais – struktūros optimizavimo ar sąmoningo NMA veiklos trikdymo, taip sukuriant prasto darbdavio reputaciją. Taip pat viešojoje erdvėje skleidžiama galimai neteisinga informacija daro ne tik neigiamą įtaką įstaigos prestižui, bet ir kelia didelį stresą NMA dirbantiems darbuotojams, kas neigiamai veikia įstaigos mikroklimatą, darbuotojų emocinę būseną, motyvaciją ir skatina svarstyti darbo vietos keitimo galimybes. Papildomą netikrumo jausmą sukėlė ir tiesioginio vadovavimo įvedimas iš ŽŪM“, – kreipimesi į aukščiausius šalies vadovus tvirtina NMA darbuotojai.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia situacija dar labiau demotyvuoja darbuotojus ir skatina ieškoti geresnių darbo sąlygų. Visa tai kelia realią grėsmę NMA neatitikti akreditavimo kriterijaus dėl žmogiškųjų išteklių užtikrinimo. Taip pat gali vėluoti reikiami administravimo ir kontrolės veiksmai, dėl ko vėluos arba išvis sustos išmokos ir investicinė parama ūkininkams, perdirbėjams, bendruomenėms, savivaldybėms, VVG subjektams, t. y. apie 150 tūkst. Lietuvos ūkininkų bei kaimo gyventojų ir kitų paramos gavėjų.

„Iš žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir jo pavaldinių pasisakymų viešojoje erdvėje jaučiamas visiškas aukštos kvalifikacijos NMA darbuotojų neįvertinimas, kuris yra ekonomiškai žalingas ne tik įstaigos darbui, bet ir valstybei. Tokia situacija jau apsunkino įstaigos veiklą, o netolimoje ateityje visiškai sutrikdys jos darbą ne trumpesniam nei metų ar dvejų laikotarpiui. Tai turės įtakos netinkamam veiklos užtikrinimui, priskirtų funkcijų neatlikimui, o didžiausia galima rizika Lietuvos biudžetui – prarastos ES skirtos lėšos“, tvirtinama kreipimesi.