ŽŪMT politikus ragins pažvelgti pro langą

Žemės ūkio ir maisto tarybos (ŽŪMT) steigėjai, susirinkę į posėdį, aptarė aktualiausias temas. Kad ir kaip suksi, kalba – vis apie pinigus: būtinybę kurti sektorinius rizikos fondus, Bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 m., mažėjančius asignavimus žemės ūkio sričiai, kurie kaimui gresia tolesniu išsivaikščiojimu. Akis bado visu „gražumu“ atsiskleidusi apgailėtina melioracijos sistemos būklė, kai po mūsų klimato juostoje įprastų lietingų dienų Aukštaitijos laukai, vietos keliai tapo neįvažiuojami. Ignoruojant melioracijos problemas, žemdirbystei skelbiamas nuosprendis.

Jau su pirmininku Rugpjūčio mėnesį penkių žemdirbiškų organizacijų įsteigta ŽŪMT jau turi pirmininką. Burtai lėmė, kad juo tapo Ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas. Pagal nuostatus, jis ŽŪMT pirmininkaus vienus metus. Tarybos vicepirmininku tapo Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Posėdyje apsilankė Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius, taip pademonstruodamas pripažinimą ir pritarimą iniciatyvai. Gilintis į aktualias temas įgaliotiems žemdirbių atstovams padėjo, realią situaciją skaičiais iliustravo ekspertai. Kitiems metams numatomų asignavimų žemės ūkiui nelinksmą paveikslą atskleidė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus vedėja Edita Viešchniskienė. Melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis pateikė savo srities liūdnas žinias ir argumentus.

Diržų veržimosi laikas Dėl Vyriausybės formuojamo prioritetinių darbų pokyčių krepšelio ŽŪM, palyginti su šiais metais, yra numačiusi sutaupyti 23,422 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Pirmiausia ketinama apkarpyti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų išlaikymo išlaidas. Taip pat bus mažinamos kai kurios valstybės pagalbos paramos priemonės, peržiūrima mokėjimo tvarka ir išmokų dydžiai, specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybėms... Antai melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros darbams bus skiriama apie 1 mln. Eur mažiau (10 proc.). Liks 9 mln. Eur. Bendrojo finansavimo lėšos mažėja 1,3 mln. Eur. Tačiau akcentuojama, kad karpomas ne kaimo plėtros, o žuvininkystės priemonių finansavimas (net 22 proc.). Tiesioginės išmokos ir pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama, kaimo plėtra būtų su pliuso ženklu. Kaimo plėtros programos priemonėms finansinis krepšelis didėja 9 mln., o tiesioginė parama – 18 mln. Eur.

Melioracijos padėtis katastrofiška ŽŪM apgailestauja, kad žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esantiems melioracijos statiniams rekonstruoti ir remontuoti jau kelinti metai valstybės biudžete lėšų neatsiranda. Ministerijos vertinimu, specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams poreikis melioracijos programai įgyvendinti siekia beveik 30 mln. Eur kasmet. Viltis, kad padėtis gali pasikeisti, jau baigia išblėsti. Juk nuo 2020 m. melioracijos įrenginių valstybė apskritai ketina atsisakyti, juos perduoti žemių naudotojams. „Melioracijos padėtis katastrofiška, jūs tai puikiai žinot. 10 metų, kai pinigų tam nėra. Europiniai pinigai baigėsi, likęs vienas kitas projektas. 2018 metų antrąjį pusmetį teks paleisti specialistus, žemės ūkis lieka be inžinerinių paslaugų“, – apverktiną situaciją apibūdina Melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas K. Sivickis. Jo pateiktais duomenimis, iš drenažu nusausintų visų laukų, apie 2,5 mln. ha žemės ūkio naud­menų, kritiška yra apie 2 mln. ha būklė ir ji kasmet blogėja. „Po šių metų lietaus viskas plaukia, nes drenažo sistemos efektyvumas kai kur siekia vos 20–30 proc.“, – kaip pirštu į akį beda K. Sivickis. Daugiau kaip 80 proc. magistralinių griovių reikia nedelsiant remontuoti ar rekonstruoti. Kitiems metams numatyti 9 mln. Eur – tik lašas jūroje. Vien tik magistraliniams grioviams, rekonstruotiems pasinaudojant europine parama (nuo 2006 m. taip rekonstruota apie 3 tūkst. km), prižiūrėti kasmet reikia apie 12 mln. Eur – reikia valyti sąnašas, šienauti, neleisti užželti krūmais... Ne geresnė hidrotechnikos statinių būklė. Remontuoti ar rekonstruoti reikia trečdalį užtvankų (kai kurios jau avarinės būklės), pusę polderių. Siurblinės nebeatitinka aplinkosaugos reikalavimų.

Kreipsis į politikus ŽŪMT ketina su pasūlymais kreiptis į politikus – Seimą, Vyriausybės vadovą, žemės ūkio ministrą. Dabartinė situacija, ŽŪMT narių įsitikinimu, tik paskatins kaimo atskirtį. Posėdžio dalyviai griežtai nepritarė bendrojo finansavimo mažinimui, melioracijos įrenginių privatizavimui. Tai sudėtingi inžineriniai statiniai, kurių priežiūrai reikia tam tikrų žinių ir lėšų. Kita vertus, prie vieno melioracijos griovio ūkininkauja dešimtys savininkų – sunku įsivaizduoti, kokia tokiomis sąlygomis būtų priežiūra. Ignoruojant apverktiną me­lio­racijos įrenginių, kuriems neretai 50–60 metų, padėtį, žemdirbystei skelbiamas nuosprendis. Kaimo žmogui toliau telieka vienintelė išeitis – emigracija. Tai nuosprendis ir melioracijos įmonėms, kvalifikuotiems specialistams. Jau dabar jie darbo dairosi kelių tiesimo, kitose statybos įmonėse. K. Sivickis sako matantis vienintelę išeitį, kaip šiek tiek būtų galima pagerinti laukų būk­lę. Tam reikėtų kurti fondą iš žemės naudotojų įnašų. ŽŪMT nariai pritaria ir mano, jog tam turėtų keliauti bent dalis žemės mokesčių, o dabar tas lėšas savivaldybės panaudoja kitoms reikmėms – švietimo, sveikatos įstaigoms. Žemės mokestis turėtų grįžti žemei. Tačiau tam reikia politinio pritarimo.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka