Nesąžiningos prekybos praktikos kontroliuoti niekas nenori

Iki šių metų gegužės į Lietuvos nacionalinę teisę turi būti perkelta Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Lapkritį už nustatytus pažeidimus jau turėtų būti taikomos juos  užkardančios sankcijos. Tačiau kas ir kaip šalyje įgyvendins šias nuostatas, neaišku, šiemet valstybės biudžete tam nenumatyta nė cento. 

Kuria naują įstatymą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su tarpinstitucine grupe jau plūkiasi prie naujo įstatymo projekto. Ryškėja ir šio dokumento bruožai. Pavadinimas ilgas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas. Į šį įstatymų paketo projektą įtrauktos dar trijų teisės aktų pataisos.

Pernai vasarą projektas buvo derintas su žemės ūkio organizacijomis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) tada siūlė į rinkinį įtraukti dar vieną labai aktualų ir su sprendžiama problema glaudžiai susijusį dokumentą – Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Asociacijos nuomone, santykių pieno tiekimo grandinėje sureguliavimas padėtų stabilizuoti situaciją sektoriuje. Tačiau  į siūlymą nebuvo atsižvelgta, vadinamasis Pieno įstatymas liko už borto, nes naujo teisės akto kūrėjams ir be jo iškilo daug kliūčių. Įstatymų rinkinyje labiausiai susitelkta į prekybininkų ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų santykius.

Nuostoliai tik numanomi

Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kokius nuostolius patiria žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai dėl nesąžiningos prekybos praktikos. Jie tik numanomi, nes tiekėjai vengia viešai skelbti patiriamų nuostolių bijodami iš pirkėjų sulaukti vienokių ar kitokių sankcijų, kad nebūtų nutraukta pirkimo ir pardavimo sutartis, nesumažėtų derybinė galia.

Vis dėlto daroma prielaida, kad nesąžiningos prekybos problemos mastas didelis. Tai leidžia teigti Konkurencijos tarybos (KT) atliekama Mažmeninių prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėsena. Konkurencijos sargams apklausus daugiau nei tris šimtus maisto produktų ir gėrimų tiekėjų, ketvirtadalis iš jų pripažino, kad santykių su mažmeninėmis prekybos įmonėmis teisinis reguliavimas yra nepakankamas.

Įvardijamos kelios priežastys, lemiančios prekybininkų santykių su tiekėjais ne visada gerą praktiką: derybinės galios asimetrija, pasirinkimą tiekėjams ribojanti palyginti didelė mažmeninės prekybos sektoriaus koncentracija, nėra atgrasančių sankcijų, dalijimosi derybų rezultatais tradicijų ir praktikos.

Neatgrasančios sankcijos

Šiuo metu didžiausia bauda, kurią už nesąžiningos prekybos praktiką galima skirti prekybos tinklams, yra 120 tūkst. Eur. Europos Sąjungoje (ES) tai viena mažesnių maksimalių baudų už padarytą pažeidimą.

Kitose ES valstybėse ūkio subjektams taikomos dvejopos sankcijos. Vienur skiriama fiksuota maksimali bauda: Čekijoje – 39 mln. Eur, Portugalijoje – 2,5 mln. Eur, Slovakijoje – 300 tūkst. Eur, Ispanijoje – iki 1 mln. Eur. Kai kur pažeidėjui gali būti pritaikyta ekonominė sankcija nuo gautų metinių pajamų: Vokietijoje, Vengrijoje, Kipre – iki 10 proc., Lenkijoje – iki 3 proc.

Tačiau Lietuvoje prekybos įmonėms realiai negalima pritaikyti net ir šiuo metu galiojančių maksimalių baudų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas KT vienai prekybos įmonei 2012 m. paskirtą 104 tūkst. Eur dydžio baudą sumažino iki 81 tūkst. Eur. Atsižvelgdama į šio teismo sprendimą, vėliau KT už įstatymo pažeidimus mažmeninės prekybos įmonėms skyrė gerokai mažesnes baudas, 11,5–73 tūkst. Eur.

ŽŪM sutinka, kad šiuo metu galiojančios baudos yra neatgrasančios nuo ydingos praktikos, kai laiku neatsiskaitoma už tiekiamą produkciją ar paskutiniu momentu atsisakoma ją priimti, todėl žadama reikšmingai griežtinti.

Neranda sutarimo

Įstatymų rinkinys kol kas nesulaukia Vyriausybės pritarimo, nes kai kuriais klausimais išsiskiria ŽŪM ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pozicijos. Paskutinėse diskusijose aktyviai dalyvauja KT bei Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA).

Kebliausias klausimas – ekonominių sankcijų dydis, jų lygiavertiškumas. Ieškant priimtino kompromiso maksimali sankcija didelę galią turinčioms prekybos įmonėms projekte sušvelnėjo, tačiau derybos dėl jų tęsiasi.

Penkiems didiesiems prekybos tinklams, skirtingai nei kitiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje dalyvaujantiems subjektams, siūloma taikyti dvejopas drausminamąsias priemones: baudą vadovui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir įmonei pagal kuriamą įstatymą. Pastarosios sankcijos dydis pagal dabartinį variantą galėtų siekti 0,7 proc. nuo įmonės metinės apyvartos, numatant tam tikrą viršutinę ribą. Tačiau tokiam didžiųjų prekybos tinklų drausminimo modeliui nepritaria EIM ir, žinoma, prekybininkų lobistai.

Lems metų apyvarta

Vyriausybė neskuba pritarti tam, kad sankcija būtų didinama šimteriopai ir tik šiems penkiems prekybos tinklams, nuo visos apyvartos. Motyvų yra ne vienas – tiek dėl pačios sankcijos dydžio, jos proporcingumo nusižengimui, esą uždelsus mokėjimą dieną pinigai niekur nedingsta, vis tiek sumokama tiekėjui.

KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas yra už tai, kad nebūtų atsisakyta pasiūlytos drausminimo priemonės. „Vienodos sąlygos turi būti visiems, kurie yra vienodoje padėtyje. Didieji prekybos tinklai nėra vienodoje padėtyje. Rinkos galia pateisina visai kito dydžio sankcijas, nes jų veiksmai gali turėti daug didesnių padarinių nei kitų subjektų“, – aiškina Š. Keserauskas.

Panašią koncentraciją ir galią rinkoje kaip didieji prekybos tinklai turi ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės, bet perdirbėjams sankcijos taikomos nuo uždelstos mokėti sumos ir laikotarpio. Už uždelstus mokėjimus žemdirbiams baudų modelio keisti nesiūloma.

Perdirbėjus palaiko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Jie  yra tarp augintojų ir gamintojų, taip pat prekiauja su prekybininkais, turi įpareigojimą atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos gamintojais, kartu turi laukti tinkamo atsiskaitymo“, – teigia ministras.

Kaip karšta bulvė

Nėra politinio sutarimo ir dėl to, kas prižiūrės, kaip laikomasi naujojo įstatymo reikalavimų. Iš pradžių teisės aktų rinkinio rengėjai siūlė šią funkciją patikėti KT, paskui nutarta jai papildomos veiklos neužkrauti, o į naujojo įstatymo priežiūrą įtraukti Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.

Žemės ūkio ministras K. Navickas kreipėsi į Vyriausybę prašydamas pritarti politiniam sprendimui, kad būtų grįžta prie pirminio varianto – šį darbą pavesti KT. Pasak ministro, kaip bus vykdomas naujasis įstatymas, prižiūrėti turėtų  viena nepriklausoma institucija, laisva nuo politinės įtakos, o Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra yra pavaldi ŽŪM, todėl tai būtų negerai“.

Tačiau KT nesutinka su papildomu krūviu, nes neturi tam reikalingų pajėgų, be to, įstaigos funkcijos yra kitos. „KT įgyvendina įstatymo, susijusio su penkiais didžiaisiais prekybos tinklais, priežiūrą. Visa kita, kas nesusiję su rinkos galios problema, nėra šiai kontrolės institucijai būdinga funkcija. Direktyva ir buvo priimta laikantis žemės ūkio politikos, o ne vykdant konkurenciją reglamentuojančias direktyvas“, – pastebi  Š. Keserauskas. Jo nuomone, naujojo įstatymo priežiūrai reikėtų daug žmonių ir tos srities ekspertų.

Irma DUBOVIČIENĖ

123rf nuotrauka

2021-03-13