Artėja šaltasis metų sezonas, sulig kiekviena diena žvarbsta orai, todėl dabar pats laikas pasirūpinti šildymo įrenginiais ir dūmtraukiais. Nuo jų būklės daugiausia priklauso, ar namuose džiaugsimės jaukia šiluma, ar jie netaps gaisro priežastimi, galinčia palikti be namų ir turto, o gal net pasiglemš gyvybę.
Reikia pasirūpinti iš anksto
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, netvarkingi šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai – viena dažniausių gaisrų priežasčių. Kasmet šalyje dėl jų kylantys gaisrai palieka šimtus gyventojų be pastogės ir turto pačiu atšiauriausiu metų laiku, o kartais juose net ir žūstama. Šiais metais dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir gedimų kilo beveik 1 000 gaisrų.
Ugniagesiai ir kaminkrėčiai privačių namų gyventojams nuolat primena, kad prieš šildymo sezoną būtina išvalyti dūmtraukius. Netgi tie, kurie dūmtraukius išvalė pasibaigus šildymo sezonui, prieš pradėdami naują turėtų patikrinti, ar per vasarą į kaminą paukščiai ir vabzdžiai neprinešė pašalinių daiktų.
„Ne kiekvienas žmogus gali pats išsivalyti kaminą, nes yra bijančių lipti ant stogo, be to, reikia turėti ir specialią įrangą, todėl geriausia kreiptis į specialistus“, – sako alytiškis Vytautas Lėlius, jau 20 metų valantis kaminus bei gaminantis ir montuojantis jų įdėklus. Anot jo, geriausia kaminus valyti vasarą, ne rudenį, prasidėjus darganotiems orams, nes gali nutikti taip, kad dėl daugybės užsakymų ir prastų orų šildymo sezoną tektų pradėti su nevalytu ir nesaugiu dūmtraukiu. Vis dėlto geriau dūmtraukį išvalyti vėliau nei apie tai prisiminti nutikus nelaimei. „Per ilgus darbo metus mačiau visko – ir užsidegusių kaminų, ir netgi sprogusių. Teko lipti ant stogo žiemą per šaltį tvarkyti sprogusio kamino, kurį dervos pačiame viršuje užkimšo taip stipriai, kad susikaupusios dujos sprogdamos visiškai jį sugriovė“, – apie skaudžias dūmtraukio nepriežiūros pasekmes pasakoja V. Lėlius.
Būtina valyti ir įdėklus
Vis dar pasitaiko žmonių, klaidingai mąstančių, kad neva sumontavus į seną mūrinį dūmtraukį metalinį įdėklą jo valyti nebereikia.
„Iš tiesų dūmtraukio įdėklas, turintis lygias vidines sieneles, palengvina suodžių valymą iš dūmtraukio, apsaugo mūrinio dūmtraukio konstrukciją nuo eksploatacijos metu susikaupiančių dervų ir rūgščių ardančio poveikio, bet suodžiai savaime nuo vidinių jo sienelių nedingsta“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Jonas Jočys, primindamas, kad eksploatacijos metu dūmtraukiai ir dūmtakiai turėtų būti valomi ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
Kaip greitai kaminas užsikemša, labai priklauso ir nuo naudojamo kuro. Reikėtų vengti šlapesnių briketų, prastai išdžiovintų malkų, nes jose esančios dervos ir pridaro daugiausia bėdų, mat gali užsidegti. Šlapias arba prastai išdžiovintas kuras duoda per mažai šilumos, todėl atsiranda šiltnamio efektas, ant kamino sienelių pradeda rinktis kondensatas. Prie jo pradeda lipti suodžiai, vėliau virstantys derva.
Kamine susikaupus dervų jis gali ir užsidegti. Nuo to neapsaugoti nei kaminai su įdėklais, nei be jų. Be to, dervas labai sunku išvalyti, kartais reikia išimti įdėklą ir pakeisti nauju, o kamino dalį, kurioje diagnostine įranga nustatomas kamštis, tenka pjaustymo įranga toje vietoje išpjauti ir kaminą sumūryti iš naujo. „Ekonominis motyvas paprastas – kur kas pigiau pakeisti įdėklą nei visą dūmtraukį. Įdėklas pranašesnis ir tuo, kad jį montuojantys meistrai patogiai įrengia pravalos dureles, per kurias lengviau išvalyti dūmtraukį iš vidaus vos kelias dešimtis eurų kainuojančia įranga, žvarbiu oru nesiropščiant ant apšalusio ir slidaus stogo“, – aiškina J. Jočys.
Anot specialisto, pagal galiojančių normų reikalavimus, metaliniai įdėklai privalomi visiems įrengiamiems pilnavidurių plytų dūmtraukiams (išskyrus pilnavidurių molio plytų dūmtraukius). Įrengiant, perstatant ar remontuojant kietojo kuro šildymo įrenginius būtina vadovautis Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis.
Beržas kaitrus, bet...
Bene pagrindinės sąlygos, kad kamine nesikauptų dervos, tinkamos temperatūros šildymo katile ar krosnyje palaikymas ir geras, kokybiškas kuras.
Anot V. Lėliaus, beržas – viena kaitriausių kietojo kuro rūšių, jį žmonės renkasi dažnai, tačiau retas pagalvoja, kad iš jo tošies išsiskiriančios dervos labiausiai ir užkemša kaminus, ypač naudojantis šiuolaikine šildymo įranga. Senovinėms mūrinėms krosnims ši mediena nėra tokia pavojinga. Briketų irgi visokių pasitaiko. Jei gamintojas naudoja daug klijų, dervos irgi gali užkišti kaminą. Vietoje beržo ŪP pašnekovas siūlo rinktis alksnines malkas.
„Naujoviškuose katiluose yra temperatūros reguliavimo valdiklis, todėl reguliuoti temperatūrą nesudėtinga. Rekomenduoju laikyti 80 laipsnių temperatūrą, tada katilas negamina dervų ir atiduoda į kaminą šiltesnį dūmą. Kai žmonės sumažina temperatūrą iki 60 laipsnių, kaminas pradeda „verkti“, jame kaupiasi dervos ir prasideda visokios bėdos“, – pataria Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Druskininkų, Prienų ir dalyje Kauno rajonų dirbantis kaminkrėtys.
Tačiau krosnyse temperatūros reguliatorių nėra. J. Jočys primena, kad prieš šildymo sezoną būtina patikrinti jų pakuros durelių sandarumą, o mūrinius dūmtraukius ir šildymo sienas su dūmų kanalais išbalinti (ypač palėpėse ir kitose sunkiau prieinamose vietose), kad greitai būtų galima pastebėti atsiradusius įtrūkimus ir juos pašalinti.
Norint saugiai eksploatuoti šildymo įrenginius, reikia laikytis ir kitų saugumo reikalavimų – nelaikyti malkų arčiau kaip 1 metro atstumu nuo pakuros, kūrenant krosnis nepalikti pravirų durelių bei nedžiovinti ir nelaikyti degių medžiagų arčiau kaip 0,5 metro atstumu nuo šildymo įrenginių. Negalima palikti be priežiūros besikūrenančių krosnių ir židinių arba jų priežiūros patikėti mažamečiams vaikams, įkurti įrenginių degiais ir labai degiais skysčiais, šalia besikūrenančių įrenginių naudoti aerozolinių purškiklių, kitų lakių, galinčių lengvai užsidegti medžiagų.
Padeda ir liaudiškos priemonės
Daugelis kaminkrėčių tvirtina, kad žmonės ilgiau galėtų džiaugtis neužsikišusiais kaminais, jei prisimintų liaudiškas priemones ir jas naudotų.
Galima pakūrenti drebulinėmis malkomis, nes degdamos drebulės sukuria labai stiprią trauką, kuri išstumia pelenus iš kamino. Kadangi drebulės išskiria sausą ir stiprų karštį, jame išdžiūsta ir sudega dervingos medžiagos, likusios kamine po krosnies kūrenimo spygliuočių malkomis.
„Panašų efektą duoda ir sausų bulvių lupenų kūrenimas. Jas reikia suberti baigiant kūrentis katilui ar krosniai ant žarijų“, – sako V. Lėlius. Galima naudoti ir chemines valymo priemones, tačiau itin atsargiai, laikantis instrukcijos, nes jų sudėtyje yra rūgščių, kurios iš nerūdijančiojo plieno pagamintiems dūmtraukių įdėklams žalos nepadaro, o neatsakingai naudojant gali labai sutrumpinti katilo naudojimo laiką.
Dar viena saugos priemonė, galinti padėti išvengti gaisro ir skaudžių jo pasekmių, – dūmų bei smalkių detektoriai.
Anot V. Lėliaus, pirmi ženklai, kad reikia valyti kaminą, prasta trauka. Kuriant katilą ar krosnį iš karto būna aišku, gera ji ar ne. Kitas paprastas ir patikimas būdas – atidarius apačioje kamino esančias išvalymo dureles įkišti veidrodėlį. Jei matosi dangus, viskas gerai, jei ne – valyti kaminą.
Rita KRUŠINSKAITĖ
ŪP korespondentė
PAGD nuotrauka2021-09-22
šildymo sezonas, kaminkrėčiai, nevalytas dūmtraukis