Po miestus ir miestelius pasklidę didieji prekybos tinklai išstūmė daug mažų konkurencijos neatlaikiusių parduotuvėlių, dėl didžiųjų prekybininkų plėtros nukentėjo ir tradiciniai turgūs. Tiesa, ūkininkų gėrybių ten nestokojama, o kai kur jų vis gausėja. Pastebima viltinga tendencija, kad į turgus savo išaugintą ar pagamintą produkc...
JAV Rod Ailendo valstijos ūkininkai, kurie labiau orientuojasi į alaus darymo sektorių, derina alaus ingredientų auginimą su alaus gamyba. Ši koncepcija atitinka vietinės ir tvarios gamybos tendenciją, o vietos ūkininko bei aludario verslas klesti.
Ūkininkai, savo produkciją parduodantys ūkininkų turgavietėse, kurios veikia Kauno Centro seniūnijoje, nuo kitų metų už prekybos vietą per dieną mokės 10 Eur. Daugiau nei dvigubai šį mokestį padidino Kauno miesto savivaldybės taryba. Bendra suma, kurią ūkininkas atiduos už galimybę čia prekiauti, bus dar didesnė – 12 Eur arba 30&nda...
(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto produktas yra produktas, pagamintas toje pačioje geografinėje teritorijoje, kurioje gyvena vartotojas. Tai produktas, kuris nuo pagaminimo momento labai greitai gali patekti ant vartotojo stalo, todėl pasižymi šviežumu, geru skoniu ir aukšta kokybe. Vartotojai jį dažniausiai įsigyja tiesiogiai i&scaro...
VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnos diskusijas apie žemės ūkio politiką tęsianti prof. dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ kviečia pasvarstyti apie trumpąsias maisto tiekimo grandines (TMTG) – kodėl jos yra trūkinėjančios?
Tiesiogiai iš Lietuvos ūkininkų maisto produktus dažniausiai perka šalies miestų gyventojai, kurių pajamos per mėnesį – daugiau nei 1 000 eurų. Dauguma mažesnes pajamas gaunančių miestelių ir kaimų gyventojų vartoja prekybos centruose įsigytus maisto produktus. Tokią išvadą padarė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dr....
.gif)
