Nyderlandų Kerkradės mieste esančiame „Gaiazoo“ zoologijos sode laukiniams elniams nustatytas Q karštligės atvejis, nors anksčiau daugiausia šia liga sirgdavo avys ir ožkos. Q karštligė yra zoonozė, ūminės infekcinės ligos sukėlėjas pavojingas ir žmonėms.
Keičiantis klimatui Lietuvoje vis daugėja atkeliaujančių invazinių rūšių kenkėjų, kurie ne tik laikui bėgant gali išstumti vietinius gyvūnus, bet ir padaryti didelę žalą daržoves, vaisius ar dekoratyvinius augalus auginantiems gyventojams. Ekspertai pažymi, kad šylant klimatui su šiais kenkėjais susidurs vis daugiau ž...
Ne vienas savo mieste kaštonų medžiuose yra pastebėjęs įkeltus trikampio formos objektus, kurie primena lesyklėles. Tačiau tai anaiptol ne lesyklėlės paukščiams, o feromonų gaudyklės, skirtos sugauti mažą vabzdį – karšakandę.
Daugelis esą girdėję apie įspūdingiausią Lietuvos eglę, kurią dėl keistos formos žinoma botanikė Eugenija Šimkūnaitė pavadino Raganų šluota. Tačiau pastaraisiais metais eglė skursta, jai reikalinga pagalba.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Prisijungę prie informacinės sistemos IKMIS jau dabar rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje
Slyvinis pjūklelis sodininkams kelia daug rūpesčių. Jeigu perpjovus pažeistą slyvos vaisių matomos išgraužtos landos, o vietoj kauliuko – ertmė pripildyta smulkių, trupiniškų ekskrementų, veikiausiai tai – slyvinio pjūklelio darbas. Tad kas padėtų mažinti slyvinių pjūklelių plitimą?
Žieminiai rapsai išlieka pagrindiniais žemės ūkio lauko augalais, kuriuos sėjame rudenį. Nuo to, po kokių pasėlių, kada ir kaip pasėjami rapsai, priklauso ir piktžolių kontrolė. Didžioji dalis rapsams registruotų herbicidų yra skirti naikinti piktžoles iki rapsų sudygimo (dirvinio veikimo), kiti – po sudygimo iki tam tikro lapelių s...
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) primena, kad nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) augalų apsaugos produktų (AAP) tiekimas rinkai ar naudojimas gali gerokai patuštinti kišenes, juolab kad naudojant tokius AAP kyla didelė rizika netekti derliaus.
Pastaraisiais metais Lietuvos daigų augintojai ir daržininkai pastebi, kad kolorado vabalams jau bulvių neužtenka – pradėjo atakuoti ir baklažanus. Tai patvirtino ir Stasė Gudonienė iš Zibalų (Širvintų r.), ir LAMMC ŽI Vokės filialo specialistai.
.gif)
.gif)
