Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kėdainių kraštas – tai ne tik istorinis Vidurio Lietuvos perlas, bet ir platus, savitais charakteriais bei darbščiais žmonėmis pulsuojantis regionas. Čia, tarp vingiuotų Nevėžio pakrančių ir plačių lygumų, kas žingsnis susipina praeitis ir dabartis: senieji dvaro parkai men...
Dažnas lietuvis, paklaustas apie svarbiausias ir žinomiausias Latvijos šventes, tikriausiai paminėtų Jonines (Janį) – tradicinę latvių liaudies šventę Lyguo, minimą per vasaros saulėgrįžą. Tačiau kaimynai švenčia ir Onines (Annas diena) bei Jokūbines (Jekaba diena) – pirmojo derliaus ir duonos šventę, per ...
Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šviesus, besišypsantis jos veidas jau seniai traukė mano dėmesį. Tai asmenybė, žavinti įvairiapusiškumu ir plačiu požiūriu į pasaulį – moteris, mokanti džiaugtis kiekviena akimirka ir dosniai besidalijanti pozityvia energija bei gera nuotaika su kiekvienu sutiktuoju. Susi...
Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Krašto kultūros premijos laureatės, tradicinių amatų meistrės ir tautodailininkės Loretos STEPONAVIČIENĖS rankose šiaudai beregint gimsta tvirtomis juostelėmis, kurias moteris ruošia būsimai skrybėlei. Žvarbų rytmetį Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre...
Tauragė („Tauragės žinios“). Apie 400 metų gyvuojančią Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradiciją kalbame su kunigu, muzikologu soc. mokslų daktaru Sauliumi Stumbra. Jis yra liaudiškojo pamaldumo praktikų tyrėjas ir ekspertas, atsakingas už Žemaičių Kalvarijų Kalnų giedojimo tradicijos pateikimą į UNESCO nemateralaus k...
Panevėžys („JP“). Uliūnų kaimo sodyboje audimo amatas keliauja iš rankų į rankas. Čia, kur staklių ritmas yra tapęs namų muzika, jauna audėja Urtė Salikaitė-Pranckūnienė puoselėja ne tik tradiciją, bet ir palikimą. Naudodama patobulintas žakardines stakles, kurios palengvina techninį darbą, Urtė atgaivina lietuviškas ju...
Tai – ne tik moliniai žaislai, bet ir gyvas ryšys su senosiomis tradicijomis, piemenėlių buities atspindys bei svarbi mūsų kultūrinio paveldo dalis. Apie vieną seniausių lietuviškų amato ženklų – švilpynes – su Vilniuje gyvenančia keramike Egle BAGDONIENE kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondent...
Vasarą galima ilsėtis ne tik prie jūros ar ežero. Naudingas poilsis – pasimokyti senųjų amatų. Radviliškio r. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje surengta tradicinė Senųjų amatų ir edukacijų diena.
Technologijoms tobulėjant, kai kurios profesijos tampa nebeaktualios, o jų atstovai priversti persikvalifikuoti ir užsiimti kita veikla. Kas netolimoje ateityje laukia tradiciniais amatais užsiimančių tautodailininkų? Apie tai, ar jaučia grėsmę, kad jų žinios ir įgūdžiai taps nebereikalingi, „Ūkininko patarėjas“ kalbina odininką, aud...
Šilalė ("Šilalės artojas"). Tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ – tradicinis renginys, šiemet ir vėl subūręs menininkus bei meno mėgėjus, skatinančius visuomenę domėtis savo krašto tradicijomis, istoriniais įvykiais, kultūriniu ir gamtiniu paveldu, puoselėti žemaičių k...
Tai, kas visuomenei dar neseniai atrodė tradiciška ir tolima, šiandien naujai atgimsta. XIX a. pabaigoje Europoje pradėję plisti skansenai (Lietuvoje jiems leista pradėti kurtis prieš šešis dešimtmečius) šiandien įgiję antrą kvėpavimą. Pasak „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“, Lietuv...
Verpimas – tai kelionė. Labai spalvota ir nenuobodi! Rankomis suverpti siūlai visiškai kitokie: kiekvienas turi savo istoriją, kiekvienas yra unikalus ir labai nepaprastas... Todėl ir gaminiai, pagaminti iš tokių siūlų, yra visiškai kitokie – išskirtiniai, ilgiau dėvisi, ir, žinoma, turi savo kainą.
Daugelį kaimo darbų šiandien palengvino moderni technika, laukuose nepamatysi dalgiais mojuojančių šienpjovių ar šieną grėbiančių ilgakasių lietuvaičių. Baigiame pamiršti, kaip žydi linų laukas, šiltos naminės duonos kvapą. Ir nors ne kiekvienas jaučia sentimentus praeičiai, tautos istorija, tradicijos gyvos tol, kol yra puoselėjamos, perduodamo...
.gif)
