Anksčiau ar vėliau, bet žieminiai rapsai bus pasėti – pavasarį akis ir vėl džiugins žydintys jų laukai.
Rapsams įsitvirtinti šalies žemės ūkyje padėjo derliaus paklausa ir gana geros supirkimo kainos. Keliolikos metų patirtis rodo, kad žemdirbiams rentabiliau auginti žieminius rapsus: jų derlius dažname ūkyje siekia 4–5 t/ha, kokybė atitinka s...
Dr. Virginijus Feiza teigia, kad šiuo metu žiemkenčiai yra pasiruošę sėkmingai peržiemoti.
Šie metai sudėtingi Lietuvos žemdirbiams: vasarą prasidėjusi ir užsitęsusi sausra apsunkino žiemkenčių sėją, dabar vyraujantys neįprastai šilti orai sudaro palankias sąlygas žiemojančių augalų vegetacijai, o kalbos apie visišką žiemos nebuvimą žadina ski...
Iniciatyvinė 24 agronomų grupė 1989 m. atkūrė LAS. Šios grupės nariai (iš kairės) – Pranas Dailidė, Edvardas Makelis, Aleksandras Kmitas, Alfonsas Malinauskas, Antanas Kuprys, Stanislovas Polikaitis, Petras Lazauskas – drauge su LAS pirmininke Giedre Butkiene pasodino ąžuolą, skirtą LAS 95-mečio įkūrimo metinėms.
Paminėti profesijos šventę, pa...
Supirkimo įmonių laboratorijose grūdų derliaus patikra užtrunka gerokai ilgiau.
Šių metų gamta žemdirbiams nepalanki nuo pat ankstyvo pavasario: šalti ir sausi orai slopino javų ir ankštinių augalų vystymosi spartą, o javapjūtės metu pliaupiantys lietūs naikina derlių ir prastina jo kokybę. Supirkimo įmonių pelnas, priklausantis nuo eksportuoj...
Sunku dabar nuspėti, kokį derlių subrandins kelis mėnesius mirkstantys pasėliai.
Painiava gamtoje ūkininkaujantiesiems kelia rūpesčių, juolab kad žieminiai javai ir rapsai yra derlingiausi ir daugiausia pajamų uždirbantys augalai. Iki kelių klampinanti dirva ir daugelyje vietų tyvuliuojantis vanduo bus pagrindinės šį sezoną žiemojimo sėkmę nul...
Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų, jų priekabų registravimo taisyklėse numatyta: ūkinėje veikloje naudojamą ir kelių eisme dalyvaujančią techniką, neatsižvelgiant į techninę būklę, registruoti privaloma; jeigu technika eksploatuojama uždarose teritorijose ir kelių eisme nedalyvauja – registruoti nebūtina. Tad vargu ar Žemės ūkio informac...
Kodėl pasėliai netolygūs? Kaltas dirvožemis, žemės dirbimo būdas, tręšimas, sėklos ar sėjos kokybė?
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie nualintų dirvožemių gerinimą, bet visi specializuoti ūkiai šią problemą nagrinėja ir sprendžia skirtingai. Tad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) kartu su partneriais – Lietuvos žemės ūkio...
Šiuo metu žiemkenčių laukai apie derliaus gausą prognozių neteikia. Žemdirbių laukia sudėtingi pasėlių priežiūros darbai.
Žieminių kviečių ir rapsų plotai kasmet didėja, tad jų auginimo technologijoms nuo sėjos iki pjūties skiriama daug dėmesio. Pernykščio rudens orai žemdirbių nelepino, žiemojimo metu netruko lietingų dienų, tačiau vis dėlto ...
Liūtys ne tik nusinešė dalį derliaus, bet ir kišo koją rudeninei sėjai. Skaičiuojama, kad dėl pernelyg įmirkusių, neįvažiuojamų žemių beveik trečdaliu susitraukė žieminių pasėlių plotai. Jau dabar aišku, kad dalis jų pavasario nesulauks. Tačiau ūkininkai atviri: viena bėda nevaikšto ir pirštu duria į apytuščius aruodus. Daugelyje ūkių pavasarine...
Kai kuriose šalies savivaldybėse, tarkime, Biržų, Kupiškio, jau ėmė keliauti žemė. Čia, pūstelėjus vėjui, nuo laukų, kuriuose dabar, pavasarį, arimuose buvo pasėti javai, rapsai ar žirniai, pupos, kanapės, pakyla neperregimi dulkių debesys. Jie net kelius užtemdo. Vairuotojai nemato, kur važiuoti. Taip artimiausiu metu gali nutikti ir kitose sa...
Daug kur šalyje baigiami kulti žieminiai javai bei rapsai, kai kur – ir vasariniai javai. Tikėtina, jog pasitvirtins Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) prognozė, kad žieminių javų vidutiniai derliai šįmet bus apie 15–20 proc. didesni nei praėjusiais metais. Neblogas turėtų būti ir kai kurių kitų kultūrų, auginamų šalies laukuose, ...
Pelutavos kaimo (Pernaravos sen., Kėdainių r.) ūkininkas Zigmas Ričkus trečiadienį jau pradėjo žieminių kviečių sėją. Žieminių kviečių vidutinis derlius jo ūkyje jau daugelį metų būna 6–9 tonos iš hektaro. Sausringais metais prikūlė po 6 t/ha, šiemet – 8 t/ha. Bet, finansiškai skaičiuojant, beveik nėra skirtumo tarp tų 6 ir 8 tonų iš hektaro. Pe...
Algimanto SNARSKIO piešinys
Griežtinami mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai perša mintį, jog jie surašyti taip, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau ūkinių gyvulių. Prastėjant šiai statistikai natūraliai gerėja skaičiai Briuseliui rašomose aplinkosauginėse ataskaitose. Žemdirbiai viliasi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikam protui, j...
Vyriausybė planuoja siekti, kad iki 2030 metų neariminis žemės dirbimas būtų taikomas 650 tūkst. ha plote. Tai reiškia, kad, palyginti su esama situacija, plūgas nebūtų naudojamas 2,6 karto didesniame laukų plote. Tačiau žemdirbiai dvejoja, ar užmojis tikslingas. Jie labiau linkę kliautis Lietuvoje atliekamais ilgamečiais moksliniais tyrimais.
...
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje dvi valandas kalbėta apie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) rengiamą nacionalinį strateginį planą (NSP), kaip naudosime naujojo bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpio paramos lėšas, kokių naujovių dėl ekoschemų ir kitų priemonių sulauks ūkininkai.
Pinigų bus daugiau
Paskutinis posėdi...
Šiųmetę vasarą susidarė palankios sąlygos kviečių pasėliuose išplisti pavojingai ligai – fuzariozei, kuri sumenkina derlių. Pasak mokslininkų, grūdai tampa netinkami nei maistui, nei pašarui. Vis pasikartojančios liūtys neleido laiku su purkštuvais įvažiuoti į laukus, plito žalingos ligos, o liepos 12-ąją ūkininkų laukus aplankė dar viena nelaim...
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė šiemet pavėlinti posėlio sėjos terminą. Dėl itin lietingų orų ir vėliau nei įprastai vykstančios rugiapjūtės terminas atidėtas iki rugsėjo 1 d. Dėl dviem savaitėmis atidėto posėlio sėjos termino ūkininkai kurį laiką bus ramūs, tačiau gali kilti problemų atėjus sėjos metui, nes posėlio išlaikymo terminas pag...
Ne tik šliužų antplūdis parodė neariamosios technologijos trapumą, prie to prisidėjo ir šiųmetės liūtys, kurios išryškino kitą laukų arti nenorinčių ūkininkų bėdą.
Drenažas idealus, o balos telkšo
Algimantas Kižauskas drenažus tvarko ūkio jėgomis.
Dotnuvos sen. (Kėdainių r.) ūkininkaujantis Algimantas Kižauskas kasmet nemažai investuoja į...
Besidomintieji agrarinių ir miškininkystės mokslų naujovėmis turėtų suklusti. Sausio mėnesį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (LAMMC) tradiciškai pateikia naujausius tyrimų rezultatus. Šiemet LAMMC siūlo naujovių.
Sausio 31 d. buvo išrinkti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Tarp septynių mokslo premijos laureatų – Lietuvos agrarinių ir miško mokslų (LAMMC) mokslininkai Virginijus Feiza ir Dalia Feizienė.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai dr. Virginijus Feiza ir dr. Dalia Feizienė pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą, skirtą žemės ūkio paskirties dirvožemių tvariam valdymui. LAMMC parengė interviu su premijos laureatais.
Vasario 28 d. „Agroakademijos“ mokymų centre (Akademija, Kėdainių r.) vyko LŽŪKT organizuota konferencija „Tvarus ūkininkavimas šiandien ir rytoj“. Į renginį suvažiavo apie 80 šalies ūkininkų, mokslininkų, žemės ūkio konsultantų, žemės ūkio įmonių atstovų ir kt.
„Linas Agro” ir toliau ieško būdų, kaip, sunaudojant mažiau, užauginti daugiau. Ekspertai sako, kad laikas ūkininkams atsigręžti į anglį. Būtent ši organiniuose junginiuose randama medžiaga yra pagrindinė sąlyga sveikam dirvožemiui, o kartu ir gausiam derliui.
Vakar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute įvyko konferencija TVARUS DIRVOŽEMIO NAUDOJIMAS ir sodų žydėjimo šventė, kalbėta apie dirvožemio tyrimus ir problemas.
%20(1).gif)
.jpg)
.gif)
