Dar ne pabaiga, planuojame turėti septynis vaikus, abu su Neringa esame iš daugiavaikių šeimų. Vaikai – mūsų gyvenimo prasmė ir variklis, tik egoistui svarbu užsidirbti, turėti, kaupti.
Iš didmiesčio į Nemaitonių kaimą Kaišiadorių rajone persikrausčiusių Neringos Rūkės ir Lino Gudaičio-Rūko nesupranta nei tėvai, nei draugai, nei vietiniai gyve...
Didžiausias Vakarų Lietuvoje ir vienas didžiausių šalies miestų – Klaipėda. Žinoma, tai ne Londonas, Paryžius ar Berlynas, bet ir mūsų uostamiestis, pasirodo, gana didelis, kad jame būtų galima praleisti visą gyvenimą, taip ir neišvažiuojant į kaimą. Praeivių prie Biržos tilto per Danės upę pasiteiravome, ką jie žino apie kaimą, kaip jų gyvenima...
Didžiausias Vakarų Lietuvoje ir vienas didžiausių šalies miestų – Klaipėda. Žinoma, tai ne Londonas, Paryžius ar Berlynas, bet ir mūsų uostamiestis, pasirodo, gana didelis, kad jame būtų galima praleisti visą gyvenimą, taip ir neišvažiuojant į kaimą. Praeivių prie Biržos tilto per Danės upę pasiteiravome, ką jie žino apie kaimą, kaip jų gyvenima...
Po Alvido ir Gitanos Mikalauskų kiemą Bridų gyvenvietėje (Šiaulių r.) linguodamos vaikšto žąsys su žąsiukais, prie tvenkinio atkrypuoja būrelis ančių, o ganyklose žolę skabo šeimininkės numylėtinės – 38 ožkos. Gitana jas visas vardais šaukia, visas nuglosto, geriausiais pašarais šeria, o paskui iš jų pieno sūrius gamina. Dėl tos meilės ožkoms ir...
Laukuose ir kuliama, ir sėjama vienu metu...
Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Rytas prasideda žvilgsniu į dangų – tokiu ritmu dabar gyvena visi šalies ūkininkai. Kaip ir daugelis panemunės krašto žemdirbių, Rolandas ir Aurelija Gedminai javapjūtės dar nebaigė – bene kasdien lynoja, be to, vasariniai kviečiai dar nesubrendo. Bet darbyme...
Šiais laikais didelė dalis jaunų žmonių galimybių traukia ieškoti į miestus – per paskutinius dvidešimt metų kaimo gyventojų iki 25 amžiaus Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 30 proc. Taip pat, nors kaimuose vis dar gyvena trečdalis valstybės populiacijos, net 42 proc. jų yra vyresni nei 50 metų. 20–30 metų ūkininkai sudaro vos 13 proc., o ir šis sk...
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (kompensuojant išlaidas iki 16 tūkst. eurų).
Unikali galimybė
„Tai puiki proga tiems, ...
Graži gamta, šviežias, sveikas maistas, malonios pramogos. Tokį kaimą dažniausiai įsivaizduoja poilsio ir ramybės išsiilgę miestiečiai. Tačiau realybė kitokia – daugeliui jaunų žmonių gyvenimas kaime nėra patrauklus, jis vis tuštėja, o valdžios pažadai jį atgaivinti skęsta gražiai surašytuose regioninės politikos planuose.
Žada kiekviena valdž...
Televizijos projektų prodiuserė, žurnalistė, dainų tekstų autorė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė užaugo mieste, bet visada svajojo ištrūkti iš miestietiško šurmulio. Ir jos svajonė išsipildė Širvintų rajone, Kiauklių kaime. Moteris nė minutės nesigailėjo dėl savo sprendimo.
Viliojo kaimiška idilė
„Kiek save pamenu, visuomet norėjau gyventi nedid...
Ne veltui etnologas Libertas Klimka yra sakęs, kad be audimo ir verpimo nėra civilizacijos. Dabar rasti audimo stakles ne muziejuje, o namuose įmanoma tik tuomet, kai žinai, kur jos pokši, kur prie jų palinksta meniška siela. Tautodailininkę iš Vilkijos Ritą Budrevičienę galima laikyti išimtimi, kad Lietuvoje tik žilagalvės močiutės žino, kaip p...
Penktą sezoną aristokratiškas daržoves auginanti Pakruojo r. Klovainių miestelio ūkininkė Oksana Gelčienė nusiteikusi optimistiškai: orai jau baigia sušilti, smidrai atkakliai kelia aukštyn savo stiebus. Kai saulėtos dienos, skynėjai pluša nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Smidrų fiesta tęsiasi – gardūs šių daržovių patiekalai jau puikuojasi ant mėgėj...
Nyksta, sensta, prasti keliai, vasarą dulkantys, žiemą užsnigti, nėra gatvių apšvietimo, vandentiekio ir kanalizacijos. Mažėja žmonių, jaunimas išvažiavęs. Taip pastaraisiais metais kalbama apie kaimą. „Daugelyje gyvenviečių tikrai likome vieni. Viską uždarė – mokyklas, kultūros namus, paštą, medicinos punktus. Atviros buvo tik mūsų krautuvės...
Iš pradžių sugriauname, o paskui atkūrinėjame. Žemdirbiai dviračio išradinėjimu vadina trumpąsias maisto tiekimo grandines (TMTG), kurias dabar visi be paliovos ragina vystyti. O juk prieš porą dešimtmečių, kai ūkiams dar nebuvo keliami kone didelėms gamykloms prilygstantys reikalavimai, kaimiškų gėrybių gamintojų buvo nepalyginamai daugiau. Ir ...
Vieningos nuomonės, kokią reikšmę ekonomikai turi smulkieji ūkiai, nėra, tačiau niekas neabejoja jų svarba tvariai kaimo vietovių plėtrai, kraštovaizdžio formavimui ir tuo, kad jie reikšmingas pragyvenimo šaltinis sodiečiams.
Viskas išėjo savaime
Prieš 13 metų Lazdijų r. Šeštokų sen. Rolių kaime įkurtas Jolantos ir Donato Grėbliūnų mišrus ūk...
Lietuvos regionuose tuštėja kaimai, uždarinėjamos mokyklos, medicinos punktai, pašto skyriai. Gal tokias valdžios reformas sustabdys dabar didžiumą šalies gyventojų slegianti situacija, kai nuolat brangsta maistas, degalai, pragyvenimas, nenustoja grasinti įvairios pandemijos? Gyvenimas kaime pigesnis, nes žmonės turi galimybę patys užsiauginti...
Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje esantys Zorūbėliai pernai pripažinti gražiausiu rajono kaimu. Tačiau jame – tik vienintelė sodyba. Joje gyvena buvęs inžinierius hidrotechnikas, dabar – bitininkas Albinas Maslauskas, su savo bitėmis išsaugojęs kaimą nuo išbraukimo iš žemėlapio.
Šiame name viskas skirta bitininkystei.
Atvežė du avil...
Butkiškės kaime (Kelmės r.) vienuolika metų gyvenančią edukatorę ir žolininkę Kristiną Šilinskienę-Naktižiedę nuo jaunumės užbūrė lietuviškos gamtos laukinių augalų pasaulis. Moteris veda įvairiais edukacijas, mokymus, yra įkūrusi liaudies medicinos ir natūralių kosmetikos gaminių laboratoriją „Etnolab“.
Butkiškėje (Kelmės r.) vienuolika m...
.gif)
