Paroda Algirdiškyje pranoko visus lūkesčius

Praėjusį savaitgalį Panevėžio rajone vykusi nacionalinė „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2020“ lankytojų gausa prilygo tarptautinėms, pavasarį rengiamoms prie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos.

Paskutinę minutę

Žemdirbiai su šeimomis plūdo į Algirdiškį, šalikelėje paliktų automobilių eilės abipus kelio rikiavosi gerą kilometrą. „Ūkininkai, gyvulininkystės specialistai tiesiog pasiilgo renginių, juolab Algirdiškis jau suformavo tradiciją lankytojus nustebinti naujovėmis“, – kalbėjo parodos organizatorius UAB „Panevėžio veislininkystė“ vadovas Nerijus Gricius.

Pasak jo, ankstesnėse parodose jie sulaukdavo užsienio verslininkų delegacijų, šiemet susitaikė su nacionaliniu lygmeniu. Mat iki pat rugsėjo pradžios nebuvo aiškumo, ar gaus leidimą renginiui. Baimintasi koronaviruso. Tačiau entuziazmas nugalėjo: faktiškai per dvi savaites parodos ekspozicijas užpildė eksponatai iš daugelio pažangiausių šalies ūkių, o lankytojų skaičius pranoko lūkesčius.

Parodą Algirdiškyje papildė žemės ūkio technikos ekspozicija, taip pat tautodailininkų ir kaimo amatininkų, smulkiųjų verslininkų dirbinių mugė.

Gyvulininkystei – prioritetas

„Parodai specialiai pasisiuvau tautinį aukštaitės kostiumą“, – kalbėjo Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė. – „Į Algirdiškį susirenkama ne aimanuoti, o pasidžiaugti gyvulininkystės ūkių branda, pasiekimais išauginus produktyvius, geros genetikos galvijus. Po ilgos koronaviruso išprovokuotos pertraukos susitikti kolegas taip pat malonu.“

Pasak V. Švedienės, neseniai Žemės ūkio ministerija paskelbė, jog šalyje laikoma 240 870 melžiamų karvių ir 56 489 karvės žindenės. Lyginant su ankstesniais metais, pieninių veislių karvių mažėja, mėsinių – daugėja. Tokia, matyt, rinkos tendencija, nors valstybė abiejų krypčių gyvulininkystę laiko prioritetine žemės ūkio verslo sritimi.

„Prienų rajone, turinčiame gilias gyvulininkystės verslo tradicijas, populiariausi šeimos pieno ūkiai pastaraisiais metais šalia pieninių ėmėsi auginti ir mėsinių veislių galvijus“, – pastebėjo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Prienų rajono skyriaus vadovė Lina Kriukelienė, aiškindama, jog sumaniems šeimininkams Algirdiškio parodos suteikia galimybę įsigyti veislinių galvijų, o mišrus ūkis padeda žemdirbiams amortizuoti dėl rinkos pokyčių kylančias grėsmes.

Abi parodos dienas, apdovanotas stebėtinai geru oru, lankytojų dėmesį traukė Lietuvos sunkiųjų arklių ir stambiųjų žemaitukų traukiami vežimaičiai. Vaikai ir suaugusieji rikiavosi pasivažinėti, o drąsesnieji net ir ryžosi pajodinėti ūkininkų išpuoselėtais žirgais.

Ūkininkai, gyvulininkystės specialistai parodoje konkuravo dėmesio trauka. Valstybės interesas tarsi proteguotų gyvulininkystę, kuri akumuliuoja ir dalį augalininkystės ūkių produkcijos, tačiau neretai visa tai paliekama pačių žemdirbių ir jiems talkinančių mokslininkų rūpesčiui.

„Tradiciniai šeimos ūkiai, laikantieji nuo kelių iki keliolikos kiaulių, jau tampa retenybe. Nežinia, kuo remiantis šalyje proteguojami didžiuliai kompleksai. Bet koks virusas – ir milijoniniai nuostoliai“, – kalbėjo UAB „Kiaulių veislininkystė“ vadovas dr. Vilius Rekštys.

Oficialiais duomenimis, 2003 m. šalyje laikyta 1 061 023 kiaulės, šiemet jų priskaičiuota 550 835. Vartotojai jau pamiršo, kaip atrodo „sprindiniai“ lietuviškų baltųjų kiaulių lašiniai, nes ir veislės jau pakito.

Mokslininkas ir praktikas dr. V. Rekštys kaip racionalaus verslo pavyzdį pateikė Kauno rajono ūkininko, veterinarijos gydytojo Audriaus Banionio ūkį. Nuo pat ūkininkavimo pradžios A. Banionis augino kiaules, užsienio parodose ir aukcionuose pirko veislinius gyvūnus. Vėliau savo verslą plėtė, įsigijo pieno ir mėsos galvijų, įsirengė žaliavos perdirbimo cechą, ėmė prekiauti ūkininkų turgeliuose, produkciją tiekti prekybos centrams. Keli dešimtmečiai kantraus, mokslo žiniomis ir kvalifikuota vadyba pagrįsto darbo – ir šiandien A. Banionio patirtis šalies mastu pristatoma kaip sėkmės istorija.

Sumanumo reikalaujantis verslas

„Bet kurio verslo pagrindas – intelektas, mokslo žinios ir nuolatinis jų siekimas“, – sako Marijampolės savivaldybės ūkininkas Dalius Tumynas, į parodą atvežęs angusų veislės buliukų. Šios veislės galvijus D. Tumynas augina nuo 2012 m. Angusų populiacija pasaulyje gausiausia, o marmuringumu pasižyminti mėsa – paklausiausia tarp vartotojų. Tris dešimtis 12 mėn. amžiaus telyčaičių ir bulių reproduktorių ūkininkas parsivežė iš Danijos.

Pasak D. Tumyno, paprastai žmonės perka jau sukergtas telyčias, nes perkant jaunas yra rizikos, kad jos ateityje gali būti nevaisingos. Bet jauni gyvuliai kainavo apie 40 proc. pigiau ir tai, suprantama, buvo rimtas argumentas. Iš tiesų, nė viena iš Danijos ūkininkų pirkta telyčaitė vėliau nenuvylė. Laikui bėgant šios bandos dydis išliko nepakitęs – tebelaikoma 30 žindenių ir tas pats bulius reproduktorius. O prieauglis auginamas parduoti kaip veislinė medžiaga.
Pasak ūkininko, netikslinga galvijus pačiam auginti iki realizacinio svorio ir parduoti juos vietos mėsos perdirbimo įmonei. Neatsitiktinai mėsinių galvijų augintojai pastaruoju metu įgyvendina vis daugiau įvairių projektų ir stengiasi rasti pelningų nišų veršeliams ar atjunkytam prieaugliui parduoti.

Parodos Algirdiškyje mėsinių galvijų paviljone deksterių veislės karvę su veršeliu pristatė ūkininkas Vytautas Astromskas, hailendų veislės bulių reproduktorių – Zarasų rajono ūkininkas Aleksandr Visnap, aubrakus – Rimantas Rimkus iš Šilalės rajono, limuzinus – Audrius Stačkūnas iš Biržų rajono, R. Rimkus, Jurgita ir Virginijus Stumbriai iš Rokiškio rajono, šarolė veislės karvę su veršeliu – Eglė Butkienė iš Jurbarko rajono.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Padėkos raštu apdovanotas V. Stumbrys savo šeimos ūkyje laiko apie šešis šimtus grynaveislių mėsinių galvijų ir beveik trigubai daugiau mišrūnų. Ūkininkas grynaveislį limuziną pirko Prancūzijoje. Tos šalies aukcionuose limuzinų buliukas gali kainuoti apie 10 tūkst. Eur, o veislinis bulius – ir 30 tūkst. Eur.

Beje, ŽŪM apdovanojimai teko veislinių galvijų augintojams, ūkininkams Povilui Kaušpėdui, Nikolajui Dubnikovui, A. Stačkūnui, Arvydui Kardišauskui, Povilui Skrodeniui, Lolitai Malaveckienei, Aleksandrui Ivaškevičiui. Visiems prizininkams UAB „Litamilk“ vadovas dr. Saulius Savickis padovanojo po maišą mineralinių papildų galvijams šerti.

Pieno veislės galvijų ekspoziciją pristatė Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virginijus Urbanavičius ir UAB „Genetiniai ištekliai“ specialistė Loreta Bazarienė. Bendrovės auginamus Lietuvos žaluosius vertindamas veislininkystės įmonės „Litgenas“ vadovas ir šios srities ekspertas Gintaras Kascėnas pastebėjo, jog išlaikyti galvijų veislės grynumą – sunkiai pasiekiama užduotis. Galvijų kilmės istorija nusitęsia per keturias penkias kartas, todėl ūkininkas pirkdamas veislinę telyčią privalo būti labai atidus. Veislininkystės ekspertas G. Kascėnas pašmaikštavo, jog renkantis galviją reikia atkreipti dėmesį į kailį – blizgesys liudija sveikatą ir produktyvumą.

Netrūksta iššūkių

„Jau tris dešimtmečius auginame avis, tik kasmet verslą papildome naujomis veiklomis, laikome 800 Lietuvos juodgalvių, dalį avių parduodame veislei, dalį skerdžiame, perdirbame mėsą, iš vilnos gaminame jurtas, drabužius, suvenyrus, rengiame pažintines ekskursijas, edukacijas“, – pasakojo Kristina ir Jūris Milišiūnai.

Pasak Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės, avininkystė šalyje laikosi dėl ūkininkų entuziazmo ir pasiaukojimo. Pastaruoju metu asociacijai priklauso apie 400 avių augintojų. Nors teigiama, jog avininkystė – nereiklus verslas, tačiau iššūkių netrūksta. Avis, netgi aptvaruose, puola vilkai, sudėtinga realizuoti vilną, mėsos vartotoją dar reikia užsiauginti.

Kėdainiškis ūkininkas Augis Rimkevičius į parodą Algirdiškyje atvežė Prancūzijoje veisiamų ‘Ile de France’ avių pulkelį. Pasak ekspoziciją pristačiusios ūkio specialistės Rūtos Lukoševičiūtės, mėsinio tipo avys gerai auga, pasiekia iki 95 kg svorio, avinai – iki 150 kg, skerdenos išeiga – 53 proc. Avys labai vaisingos ir gerų motinystės sugebėjimų. Pastaruoju metu ūkininkas laiko 400 avių, bet numato jų bandą plėsti.

Paukštininkystės paviljone parodos lankytojams tiesiog trūko oro nuo eksponatų gausos ir ūkininkų augintinių vardų įvairovės. Čia galėjai rasti viso pasaulio ūkinių ir dekoratyviųjų paukščių. Vien vištų galėjai rasti bent šimtą veislių, o kur dar antys, žąsys, fazanai. Robertas Naujalis iš Prienų rajono eksponavo laukinius ir vandens paukščius, nestokojo dėmesio Lino Petraškos iš Kauno rajono, Alvydo Jackevičiaus iš Molėtų rajono, kauniečio Eriko Doftarto ir kitų eksponatai. Ypač ūkininkų vaikams buvo patrauklus paukščių, naminių gyvūnų paviljonas. Lankytojams talkino Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos entuziastai.

Įvertino savi ir svetimi

„Šiemet dėl koronaviruso galvijų aukciono nerengėme, tačiau nemažai eksponuojamų galvijų jau yra parduoti, po parodos išvažiuos pas naujus šeimininkus“, – sakė „Veislinių gyvūnų parodos Algirdiškis 2020“ organizatorius, UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius N. Gricius.

„Dvylika holšteinų veislės telyčių išvažiuos į Uzbekiją. Už galvijus gauta kaina augintojams ne tik padengė kaštus, bet ir motyvavo tolesnei ūkio plėtrai“, – sakė LGVA vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

Prie daugelio parodos ekspozicijų konsultacijoms skirtas palapines buvo įsirengę įvairių gyvulininkystės asociacijų, sektoriaus verslo partnerių atstovai. Lankytojai čia rado mokslininkų rekomendacijų, patarimų, pasiūlymų ir pan. Kai kuriose asociacijų palapinėse galėjai išgirsti bendraujant ne tik lietuvių, bet ir lenkų, vokiečių, anglų, rusų kalbomis. Su LGVA atstovais susitikęs svečias iš Lenkijos, asociacijos verslo partneris Pavel Makal, teigė Algirdiškio parodoje daug pamatęs, daug sužinojęs ir pavadino renginį turiningu.

„Veislinių gyvūnų parodos Algirdiškis 2020“ vertinimo komisija, įvertinusi eksponatų kokybę, už geriausius gyvūnus jų augintojams paskyrė dešimt apdovanojimų. Jie teko Deimantei Jakovlevai už amerikietišką bronzinį kalakutą vardu Ramūnas, Vigantui Indrašiui už Lietuvos sunkiųjų veislės arklį vardu Grifas, Augiui Rimkevičiui už Ile de France ėriavedę avį, Edmundui Reimeriui ir Rasai Taukevičienei už veislinius triušius, Jurgitai Stumbrienei už limuzinų veislės bulių vardu Baldūras, UAB „Genetiniai ištekliai“ – už Lietuvos žalųjų veislės telyčią, ŽŪB „Griškabūdis“ – už holšteinų veislės telyčią, išvestą iš Lietuvos juodmargių, Agnei Blecherkienei už egzotines vištas ‘Dragon dong tao’ ir Renatai Petkevičienei už ožką vardu Baltija.

„Mane pradžioje stebino parodos dalyvių entuziazmas, o vėliau ir lankytojų gausa, ypač antrąją parodos dieną, šeštadienį iš renginio metu gautų ūkininkų paraiškų kitais metais tikimės surengti didesnę parodą ir visų pageidaujamą galvijų aukcioną“, – kalbėjo „Panevėžio veislininkystės“ direktorius N. Gricius.

 

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas