Pesticidų mažinimo karštligė

Kas duos Briuselio ligoniams termometrą ir išrašys vaistų receptą?

Plačioji žemdirbių bend­ruomenė kol kas nėra labai susirūpinusi dėl peržiūrimos vadinamosios pesticidų direktyvos, tačiau grėsmingas debesis jau virš galvų, tik dar nežinia, kada pratrūks. Europos Komisijos (EK) teisėkūros pasiūlymas pirmadienį aptartas Briuselyje susirinkusioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Verta suklusti – prasidėjo labai rimtos diskusijos aukščiausiu lygiu. Ar griežtinamos pesticidų naudojimo nuostatos netaps dar vienu įrankiu, stumiančiu ūkininkus nuo žemės?

Lietuvoje dėl šios EK iniciatyvos jau buvo apsikeista nuomonėmis. Nepritarimą reglamento projektui išreiškė Seimo Kaimo reikalų komitetas. Be to, įvyko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir socialinių partnerių diskusija. Joje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ministerijos dėmesį atkreipė į svarbius dalykus, kurie Briuselyje liko paraštėse.

Anot E. Pranausko, ES taikomi patys griežčiausi augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo reikalavimai, o piliečių baimės galimai kyla dėl to, kad stinga informacijos apie ES ūkiams taikomus reikalavimus. Valdžios institucijos plačiajai visuomenei neaiškina apie tai, kad pagal tausiojo pesticidų naudojimo direktyvą nuo 2010 metų diegiamas naujas požiūris į pesticidų naudojimą – integruotosios kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK). Esame teisingame kelyje, tai dar 2020 m. pripažino pati EK.

Komisijos storiausius raštus išnagrinėjantis ir prieštaravimus pastebintis E. Pranauskas stebisi, kad „kažkas per COVID-19 susapnavo“, jog direktyvos nepakanka, reikalingas reglamentas. Atsirado ne tik noras valstybėms narėms „nuleisti“ tiesioginius įpareigojimus su konkrečiais rodikliais ir terminais, bet ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslų interpretacija. Strategijoje keltas tikslas perpus sumažinti pavojingų cheminių pesticidų naudojimo riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, o pagal naująjį užmojį iki 2030 metų ES turėtų būti perpus sumažintas pesticidų naudojimas.

Bet kokiu atveju mūsų šalies žemdirbiai atsiduria prastesnėje pradinėje pozicijoje, palyginti su kai kuriomis kitomis ES šalimis, nes praleista proga skirti papildomą finansavimą tausų AAP naudojimą užtikrinančiam preciziniam ūkininkavimui paskatinti, apie ką kelerius pastaruosius metus atkakliai kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) ir Lietuvos žemės ūkio taryba.

Komisarė: „Nieko neveikimas kainuoja brangiau“

Pristatydama EK pasiūlymą, komisarė S. Kyriakides teigė: „Siekdami užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir atsparumą, apsaugoti savo aplinką, gamtos išteklius ir mūsų piliečių sveikatą bei ekonomiką, turime pakeisti pesticidų kursą.“ Požiūrio į pesticidus pokytis pagal Komisiją turi apimti tris svarbiausius aspektus.

Pirma, teisiškai privalomas ES tikslas iki 2030 metų 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką, taip pat pavojingesnių pesticidų naudojimą. ‎‎Pagal naująsias taisykles būtų atsižvelgiama ne tik į istorinę pažangą, bet ir pesticidų naudojimo intensyvumą kiekvienoje valstybėje narėje. Tiesa, numatytas tam tikras nacionalinių tikslų lankstumas – 35 proc. žemutinė riba.

Antra, pesticidai naudotini tik kaip kraštutinė priemonė, kai išnaudoti visi kiti alternatyvūs kenkėjų kontrolės metodai. Tai esą būtų ne pesticidų draudimas, o perteklinio naudojimo problemos sprendimas, aplinką tausojančios IKOK sistemos pavertimas norma visame Europos žemės ūkyje.

Trečia, saugant piliečių sveikatą cheminių pesticidų naudojimą norima uždrausti jautriuose plotuose: saugomose, „Natura 2000“ teritorijose bei ten, kur kyla pavojus apdulkintojams, taip pat miestų žaliosiose erdvėse.

Anot eurokomisarės, ūkininkai gali pasikliauti finansine parama pagal naująją bendrąją žemės ūkio politiką. Be to, jie esą neliks bejėgiai prieš augalų kenkėjus ir ligas, nes į rinką pamažu ateina biologinės ir mažos rizikos alternatyvos.

EK girdi valstybių narių susirūpinimą ir nuogąstavimus dėl apsirūpinimo maistu tarptautinės krizės, kurią išprovokavo ‎Rusijos invazija į Ukrainą. Komisijos narės žodžiais, turime prisitaikyti prie naujų realijų, tačiau negalime leisti, kad tai trukdytų mūsų tvarumo siekiui. Anot S. Kyriakides, „nieko neveikimas kainuoja brangiau, neturėdami tvarios maisto sistemos keliame pavojų apsirūpinimo maistu saugumui“.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjas” leidinyje

Algimanto SNARSKIO piešinys

Susijusios temos - skaitykite: pesticidų direktyva, nuo lauko iki stalo, Zita Varanavičienė, Stella Kyriakides