Siūlo saugiklį žaliosios energetikos proveržio paketui

Žemdirbių bendruomenė apie Seime svarstomą vadinamąjį žaliosios energetikos proveržio paketą pasisako nevienareikšmiškai. Niekas neneigia šio paketo, kuris prisidės prie nacionalinio energetinio saugumo, reikšmės. Tačiau dėl tam tikrų nuostatų kyla nemažai nuogąstavimų. Vakar, trečiadienį, jie buvo aptarti Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kurio nariai pateikė pasiūlymų svarstomam įstatymo projektui.

zaliasis kursas, zalioji energetika, dirbama zeme

Akcentuoja privalumus

Energetikos proveržio pakete iš viso yra šešių įstatymų projektų rinkinys. KRK savo iniciatyva nutarė du iš jų apsvarstyti. Siūlomų pakeitimų gama labai plati, tačiau Seimo komitetas siekė susitelkti tik ties tomis nuostatomis, kurios jaudina žemdirbių asociacijas. Apie tai ne kartą rašyta ir „Ūkininko patarėjo“ puslapiuose. Žaliąjį energetikos paketą rengiamasi priimti dar šioje Seimo pavasario sesijoje, o kai kurios siūlomos nuostatos įsigaliotų jau liepos mėnesį.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė akcentavo rengiamų pokyčių privalumus – paspartės ir sutrumpės, taps aiškesnės projektų rengimo procedūros, bus panaikinti pertekliniai ribojimai, patobulinta unikali gaminančių vartotojų schema ir kt. Energetikos ministerijos (EM) politinės vadovybės atstovė įvardijo, kiek žemės galėtų prireikti planuojamai saulės šviesos elektrinių plėtrai. Plėtrą vykdant tik pievose ir daugiametėse ganyklose, saulės moduliai užimtų 0,39 proc. bendro jų ploto, o jei saulės elektrinės būtų statomos tik ariamoje žemėje – 0,05 proc. EM esamus deklaruojamus plotus palygino su planuojamu šio tipo atsinaujinančios energetikos objektų plotu, siekdama pabrėžti, kad baimintis nėra pagrindo. 1 MW saulės elektrinei reikia 1,5 ha žemės ploto, o maksimaliai plėtrai prireiksią 0,04 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų.

Siūlė kalbėti apie detales

Dėl žaliosios šviesos privalumų diskusijų nekilo. Viceministrei buvo pateikti klausimai apie detales, probleminius vykstančių pokyčių aspektus. Tam tikras jautrias vietas mato ir EM – pavyzdžiui, kaip išvengti spekuliavimo žeme rizikos, kilus atsinaujinančios energetikos projektų bangai.

KRK narius ir žemdirbių atstovus domina jau ne kartą įgarsinti klausimai. Vienas jų – kodėl projektų plėtrai žvelgiama į žemės ūkio paskirties žemę, bet neįvertinami ūkinių pastatų stogai? Paaiškėjo, kad stogų temą EM palaiko. Vis dėlto, komentuodama šį klausimą, viceministrė kalbėjo labiau apie pramoninės, komercinės paskirties objektus; saulės moduliai turėtų būti numatomi jau statybos pradžioje. Tačiau ir ant ūkinių pastatų įsirengti saulės elektrines, pasak D. Garbaliauskaitės, niekas netrukdo. Yra numatyta teikti ir finansinę paramą. Taigi saulės elektrinių statybai ant stogų yra visos galimybės ir prielaidos, tik reikia asmeninės iniciatyvos.

Beje, anot Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidento Vito Mačiulio, saulės elektrinių įrengimas ant stogų
20 proc. pigesnis. Tačiau bėda ta, kad stogai dažnai nėra tinkami, nepakankamai atsparūs. LSEA vadovas taip pat patikino, kad projektų vystytojai ir patys nėra suinteresuoti dairytis į brangią derlingą žemę, nes tai didina išlaidas, procedūros tampa sudėtingesnės.

Žalieji projektai didina žemės nuomos kainas

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė (LŽŪT) Danutė Karalevičienė priminė – kiekvienas žemės lopinėlis turi savininką. EM, regis, tai pamiršta ar ignoruoja. Žemės savininkas neturi tokių pat galimybių savo žemėje vystyti projektų.

Energetikos viceministrei D. Garbaliauskaitei taip anaiptol neatrodo. Jos žodžiais, kiekvienas žemės savininkas turi konstitucinę teisę pasirinkti, kaip panaudoti savo teises, kokią veiklą vystyti savo turimoje žemėje. Esą kaip potencialūs projektų vystytojai žemės ūkio veiklos subjektai nėra ignoruojami: iš Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo atsinaujinančios energetikos projektams numatyta skirti 128 mln. Eur. Į šias lėšas galės pretenduoti ir ūkininkai.

Neliko nutylėta ir tai, kad dėl žaliųjų projektų plėtros dirbamose žemėse yra sukeliamos žemės nuomos kainos. Žemių savininkai ūkininkams diktuoja sąlygas, tad žemdirbiai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Energetikos viceministrės dėmesį į šią problemą atkreipė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis samprotavo, kad būtų teisinga nustatyti prioritetą pirmenybę teikti projektams, numatytiems plėtoti ne nuomojamoje žemėje. Tai leistų užtikrinti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir atsakomybę.

Tokiam požiūriui pritaria Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, pastebėdamas, kad turėtų būti aiški valstybinė ilgalaikė strategija maksimaliai išnaudoti turimą turtą. O žemės ūkio paskirties žemė, taip pat ir privati, plačiąja prasme yra valstybės turtas. LŪS pirmininkas siūlė panaudoti apleistas žemes, nesikėsinti į dirbamos žemės plotus, kurių ir taip mažėja.

KRK nutarė pritarti svarstytiems projektams, tačiau pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pasiūlyti juos tobulinti. KRK suformulavo siūlymą, kuriuo rekomenduoja numatyti saugiklį, užtikrinantį žemės ūkio paskirties naudojimą pagal paskirtį. Pagal Lietuvos konstitucinės teisės doktriną, žemės ūkio paskirties žemė turi ypatingą statusą, todėl žemės ūkio paskirties žemėje, kurios našumas viršija 32 balus, atsinaujinančios energetikos projektų plėtra turėtų būti draudžiama.

 

Redakcijos nuotraukos

2022.05.19

ŪP korespondentė – Irma DUBOVIČIENĖ

 Susijusios temos – skaitykite: Seimo kaimo reikalų komitetasatsinaujinanti energetika; energetika; tvarumasžaliasis kursas;